Už iššvaistytą įsiskolinusios ir prie bankroto ribos atsidūrusios bendrovės turtą 61 metų P.Jurgučiui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė teismas.
Byloje nustatyta, kad vyriškis, būdamas generaliniu direktoriumi ir žinodamas, kad ši įmonė valstybės biudžetui skolinga apie 1 mln. 560 tūkst. eurų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinusi apie 357 tūkst. eurų ir bendrovei gresia bankrotas, sudarė keturias pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo.
Nors šie sklypai su įmonės veikla nebuvo susiję, nuteistasis pagal sutartis juos įsigijo už kainą, tuo metu maždaug 19–25 kartus viršijančią vidutinę rinkos vertę.
„Taip asmuo iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelį bendrovės turtą – apie 527 tūkst. eurų“, – nustatė teismas.
Nuteistasis savo kaltę neigė. Jis nurodė, kad minėtus sklypus nusprendė įsigyti kaip investiciją, t. y. planavo juos parduoti ir tokiu būdu gauti pelno arba kitaip vystyti verslą – pastatyti pastatus ir pan. Pasak vyro, jis pirkinių vertinimo neatliko, o pasidomėjo šalia esančių sklypų tuometine pardavimo kaina ir taip ją suderino.
Teismas konstatavo, kad tokią nuteistojo versiją paneigia bylos duomenys, kurie neginčytinai atskleidžia turto iššvaistymo mechanizmą.
Teisme liudijęs minėtas sutartis su nuteistuoju sudaręs asmuo nurodė, kad jis už visus keturis parduotus žemės sklypus gavo tik apie 2,9 tūkst. eurų. Pasak liudytojo, jis iš pradžių neatkreipė dėmesio į pasirašytą dokumentą, bet kai pamatė, kad sutartyse nurodytos žymiai didesnės sumos, išsigando, tačiau pasimetė ir nieko nebedarė.
Pasak liudytojo, jis iš pradžių neatkreipė dėmesio į dokumentą, bet kai pamatė, kad sutartyse nurodytos žymiai didesnės sumos, išsigando, tačiau pasimetė ir nieko nebedarė.
Tuo metu minėtoje įmonėje finansininke dirbusi moteris teisme liudijo, kad darbovietės padėtis buvo labai sudėtinga, nekalbėta apie įmonės veiklos plėtimą, žemių įsigijimą, todėl jai buvo didelė naujiena pamačius žemės sklypų pirkimo sutartis. Kitas liudytojas, kuris pagal miško projektą turėjo tvarkyti minėtus sklypus, teigė, kad jie pagal tuometinę rinkos vertę negalėjo tiek daug kainuoti.
Be to, teismas išanalizavo Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitą, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kitą bylos medžiagą, ir šie dokumentai tik patvirtino vyro kaltę.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad asmuo padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, turi sveikatos problemų. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Todėl, teismo nuomone, bausmės tikslus galima pasiekti vyrui skyrus trumpalaikį laisvės atėmimą.
Nuteistasis šią bausmę įpareigotas atlikti pataisos namuose. Taip pat jis turės atlyginti apie 527 tūkst. eurų žalos. Dėl šios priežasties teismas pratęsė laikinąjį nuteistojo nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Įmonės vadovas kaltintas ir neteisėtai perleidęs areštuotą didelės vertės turtą, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.
Nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
