Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio, nors šiemet vasarą įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi gerą tikslą – apsaugoti smurtą galimai patiriančius asmenis, tačiau tuo pačiu jis turi ir daug spragų. Šios spragos vis dažniau nagrinėjamos teismuose.
„Matome, jog skiriant smurto orderius neišvengiama savivalės, piktnaudžiavimo bei atsitiktinumų, jie skiriami nepaisant teismų suformuotos praktikos.
Nagrinėdami skundus, susiduriame su situacijomis, kai smurto orderiai išduodami nepagrįstai, neteisėtai, pažeidžiant asmenų teises ir laisves, visiškai nesigilinant į individualias situacijas, o veikiant ir įstatymą taikant visiškai formaliai, apsiribojant tik šabloniškais ir robotizuotais atsakymais proceso dalyviams“, – vis labiau augančią problemą 15min išdėstė teismo pirmininkas.
Ne tik greitai, bet ir teisingai
Anot pirmininko, remiantis vien greitumo ir operatyvumo principais negalima paminti ir pažeisti paties aukščiausio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standarto, kuris taip pat turi būti užtikrintas šiame procese.
Teismo pirmininkui susidaro įspūdis, kad įstatymu buvo norima sureguliuoti ir išspręsti viską, tačiau nebuvo pagalvota, kaip numatytas teisinis reguliavimas leis tai padaryti ne tik greitai, bet ir teisingai.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra pakankamai griežta priemonė, savo esme prilygstanti kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.
Pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimas turi būti atliekamas ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba sprendimas atsisakyti jį skirti turi būti surašomas ypatingai tiksliai laikantis nustatytų vertinimo kriterijų, pašalinant galimybę piktnaudžiauti šia priemone ir suinteresuotų asmenų skundus nagrinėjantiems subjektams sudarant sąlygas patikrinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį surašiusio arba sprendimą jo neskirti priėmusio pareigūno nustatytų subjektyvių aplinkybių (pavojų patiriančio asmens paaiškinimų) ir objektyvių aplinkybių (faktinių duomenų apie pavojų keliantį asmenį) atitikimą vertinimo kriterijams“, – patikino A.Purvainis.
Konkretus pavyzdys
Būtent Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ir 15min aptariamas įvykis, kuomet rugsėjį su dukra į mokyklą susitikti atvykusi kaunietė A.S. sulaukė smurto orderio jos atžvilgiu surašymo, nors vėliau teisėja konstatavo, kad policijos pareigūnai šia priemone papiktnaudžiavo.
Skiriant smurto orderius neišvengiama savivalės.
Remiantis spalio 3 dieną šioje istorijoje priimta Kauno apylinkės teismo nutartimi, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) rugsėjo 27 d. paskyrė smurto orderį, kuriuo minimai A.S. nuo rugsėjo 27 d. iki spalio 11 d. paskyrė įpareigojimus: nesilankyti smurto aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis; nesiartinti 100 m atstumu prie smurto aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
A.S., nesutikdama su policijos paskirtu orderiu, rugsėjo 27 d. pateikė skundą, tačiau Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė jo netenkino ir persiuntė nagrinėti apylinkės teismui.
Kaip vėliau konstatavo bylą nagrinėjusi teisėja, iš Kauno apylinkės teismui pateiktos medžiagos ir vaizdo įrašų matyti, kad policiją tą rugsėjo 27 d. kvietė pati smurtą artimoje aplinkoje neva kelianti A.S. Ji jau kurį laiką nesutarė su savo buvusiu sugyventiniu R.M.
