2025 metų sausio 6 d. Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo bute nuo žvakės buvo užsidegęs televizorius. Bute dūmų detektoriaus nebuvo, pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Sausio 8 d. Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karkažiškės kaime, medinio gyvenamojo daugiabučio antrajame aukšte prie krosnies degė grindys. Ugniagesiai iš buto išvedė savininką, nes šis prisikvėpavo dūmų. Medikai žmogų išvežė į ligoninę.
Sausio 13 d. Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, Stankaičių kaime, gaisras kilo daugiabučio gyvenamojo namo palėpėje. Ugniagesiai iš namo evakavo 3 žmones, 2 iš jų apžiūrėjo medikai, jie nenukentėjo. Gaisro metu kambaryje apdegė spinta, aprūko lubos, sudegė ir buvo nuardyta 20 kv. m stogo ir 4 kv. m medinės perdangos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 572 gaisrai, juose žuvo 23 žmonės, tarp jų 1 vaikas, o 43 gyventojai patyrė traumų. Šių gaisrų metu pavyko išgelbėti 86 žmones. 8 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio.
Šiemet daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose jau kilo 30 gaisrų, juose nukentėjo du žmonės, vienas žmogus buvo išgelbėtas.
Pagrindinės gaisrų priežastys daugiabučiuose – neatsargus žmogaus elgesys (96), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (96), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (84), neatsargus rūkymas (76) ir kt.
Gaisrai daugiabučiuose labai pavojingi, nes užsidegus vienam butui, grėsmė kyla daugeliui gyventojų.
Gaisrai daugiabučiuose labai pavojingi, nes užsidegus vienam butui, grėsmė kyla daugeliui gyventojų. Ugniagesiams gesinti gaisrus tokiuose namuose taip pat sudėtinga dėl didesnio pastatų aukščio, be to, dažnai tuo pačiu metu būtina skubiai organizuoti gyventojų evakuaciją ir gelbėjimą, patikrinti, ar gretimuose butuose nėra likusių žmonių. Kadangi kyla grėsmė, kad gaisras išplis per keletą aukštų, reikia sutelkti daugiau pajėgų. Neretai ugniagesiams gelbėtojams privažiuoti prie pastatų trukdo kiemuose sustatyti gyventojų automobiliai.
Pasak Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Aurimo Gudžiausko, daugiabučiuose pavojų kelia ir užgriozdintos laiptinėse ir jose bei rūsiuose gyventojų laikomi pavojingi daiktai: „Laiptinė yra pagrindinis ir dažnai vienintelis žmonių evakuacijos kelias iš pastatų, todėl svarbiausia, kad ja būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju. Bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.
Rūsiuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degias ar pavojingas medžiagas. O evakuacijos keliai ir praėjimai turi būti laisvi ir neužkrauti daiktais, trukdančiais žmonių evakuacijai.“
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nuolat lanko gyventojų būstus ir primena, kad namuose privaloma įsirengti autonominius dūmų detektorius, pataria, kaip ir kokiose vietose juos įtaisyti, paaiškina, kad būtina laiku pakeisti jų elementus, o esant galimybei padeda juos įrengti, taip pat suteikia praktinių patarimų saugios aplinkos ir saugių namų klausimais. Beje, šiuo metu dūmų detektorius savo namuose turi įsirengę tik 65 proc. gyventojų.
Pareigūnai taip pat susitinka su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriais. Konsultacijų metu kalbama apie eksploatuojamiems objektams taikomus reikalavimus, bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių taikymą ir įgyvendinimą, normatyvinių reikalavimų statiniams ir patalpoms taikymą bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms galimybes.
