„Bauda paskirta 180 MGL arba 6778 eurai ir 80 centų“, – žurnalistams sakė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Pasak jos, teisėjai, skirdami bausmę, atsižvelgė, kad V.Vonžutaitė buvo organizatorė, o toks vaidmuo yra sunkesnis negu vykdytojo, todėl tokia bausmė tinkama. Dabar įstatymai už tokius nusikaltimus numato penkis kartus didesnę bausmę.
Nors procesas užtruko ilgiau nei 11 metų – byla pradėta 2006 metų gegužę – tačiau, pasak teisėjos, nėra pagrindo teigti, kad proceso trukmė buvo tokia nepateisinamai ilga, kad būtų pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
„Iš tikrųjų didelės apimties byla, šiuo metu yra 193 tomai, kiekviename tome yra daugiau nei 200 puslapių. Tačiau ne tik tai turi reikšmės – labai nemaža dalis laiko buvo, kai nebuvo galima nieko daryti, ir Vilniaus apygardos, ir Apeliaciniame teisme. Dalis nuteistųjų buvo Seimo nariai, V.Uspaskichas buvo ir tebėra europarlamentaras, dėl neliečiamybės panaikinimo tekdavo kreiptis kelis kartus ir stabdyti bylą“, – sakė teisėja.
Kaip ir kitiems kaltinamiesiems Darbo partijos byloje, kaltinimai dėl sukčiavimo panaikinti.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Nei V.Vonžutaitė, nei prokuroras Saulius Verseckas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
Jeigu teismas priėmė kitokį sprendimą negu tikėjosi, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar buvo šališkas.
V.Vonžutaitė Apeliaciniam teismui skundėsi, kad Vilniaus apygardos teismas jai buvo šališkas, tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Taip pat kaltinimo keitimas iš lengvesnio į sunkesnį prokuratūros iniciatyva jos teisių nesuvaržė.
„Jeigu teismas priėmė kitokį sprendimą negu tikėjosi, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar buvo šališkas“, – sakė teisėja V.Ražinskaitė.
V.Vonžutaitė skunde buvo pateikusi daug argumentų dėl prieš ją panaudotų operatyvinių priemonių, esą pažeisti jos lūkesčiai į teisingą teismą, teisė į privatumą, proporcingumo reikalavimai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ir čia įstatymai nebuvo pažeisti, o teisė į privatumą baigiasi tada, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką.
Buvusi parlamentarė teigė, jog neturėjo įgalinimų, kad galėtų padaryti nusikaltimus, už kuriuos nuteista – nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei atsakinga už partijos buhalterinę apskaitą.
„Teisėjų kolegija paneigė ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Reikia pripažinti, kad 2004 metų vasarį ji priimta į Darbo partijos Kauno zonos kuratorės pareigas. Bylos duomenys rodo, kad nors tikrasis Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojas buvo Stasys Makselis, tačiau dar jam dirbant (jis dirbo neilgai, apie 4 mėnesius), jau V.Vonžutaitė pradėjo eiti jo pareigas. Ir tai matyti iš to, kad liudytoja Nijolė Steponavičiūtė gaudavo nurodymus iš V.Vonžutaitės atvykti į Darbo partijos centrinę būstinę ir paimti supakuotus pinigus. Kalbame apie dideles sumas. To negalėtų būti, jeigu ji būtų paprasta kuratorė“, – padarė išvadą teisėja.
V.Ražinskaitė atkreipė dėmesį, kad jau 2005 metų balandį V.Vonžutaitė pasirašė ir patalpų nuomos sutartis, ir kasos išlaidų orderius, o to nebūtų galėjusi daryti vykdydama tik kuratorės funkcijas.
Teisėjai padarė išvadą, kad tiesiog byloje nėra rašytinių įgaliojimų, pagal kuriuos ir veikė V.Vonžutaitė.
Ši ginčijo veikusi su bendrininkų grupe.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad iš tikrųjų buvo bendrininkų grupė – ją sudarė V.Vonžutaitė, V.Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė. Jie atliko skirtingus vaidmenis, o V.Uspakichas ir V.Vonžutaitė organizavimo buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Tai, ką tvarkė N.Steponavičiūtė, neatsispindėjo oficialioje apskaitoje. V.Gapšys padėjo tai daryti, nes duodavo tam tikrus nurodymus, kaip reikėtų apmokėti už kai kurias paslaugas.
M.Liutkevičienė tiesiogiai tvarkė oficialią buhalterinę apskaitą, o pagrindinė šios bylos liudytoja Nijolė Steponavičiūtė tvarkė neoficialą apskaitą, kuri susijusi su oficialia apskaita.
„Tai, ką tvarkė N.Steponavičiūtė, neatsispindėjo oficialioje apskaitoje. V.Gapšys padėjo tai daryti, nes duodavo tam tikrus nurodymus, kaip reikėtų apmokėti už kai kurias paslaugas“, – aiškino Apeliacinio teismo teisėja.
Ji priminė, kad šioje byloje nustatyta, kaip dviguba apskaita buvo tvarkoma. V.Uspaskichui ir V.Vonžutaitei organizavus, dalis partijos pinigų buvo neapskaitoma oficialioje partijos buhalterijoje. Dalis pinigų perduoti neoficialią apskaitą tvarkiusiai N.Steponavičiūtei.
V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės nurodymu lėšomis iš neoficialios kasos finansuoti partijos sąskrydžiai, rinkimų išlaidos, centrinės ir rajoninių būstinių išlaikymas.
„Kad buvo bendrai veikiama, rodo liudytojų parodymai. N.Steponavičiūtė atskleidė, kaip kas vyko, kokius nurodymus, gavo. Elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai – iš jų matyti, kaip aktyviai N.Steponavičiūtė bendravo su V.Vonžutaite ir kokius ši duodavo nurodymus N.Steponavičiūtei, kiek pinigų ir kada reikia pateikti“, – sakė teisėja.
Generalinė prokuratūra prašė iš dalies keisti nuosprendį V.Vonžutaitei ir vietoj įkalinimo trijų mažamečių vaikų motinai skirti baudą.
2013 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas tuometinę parlamentarę V.Vonžutaitę įvardijo Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą jai buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Buvusios parlamentarės byla buvo atskirta nuo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamosios bylos.
Kaip anksčiau yra sakęs prokuroras S.Verseckas, atsižvelgiant į įsiteisėjusius nuosprendžius Darbo partijos byloje, turi būti koreguojamas ir V. Vonžutaitės nuosprendis.
Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį nusprendė, kad partijos įkūrėjas V.Uspaskichas, buvęs „darbietis“ V.Gapšys ir buvusi buhalterė M. Liutkevičienė negali būti nuteisti už sukčiavimą. Todėl, pasak S.Versecko, V.Vonžutaitės veiksmai taip pat negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Kaltės nepripažįstanti ir parodymų neduodanti V.Vonžutaitė skundu prašė panaikinti visą beveik prieš ketverius metus paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
