Grėsminga tendencija
Pastaruoju metu žiniasklaidoje aprašytas ne vienas itin žiaurus nepilnamečių asmenų padarytas nusikaltimas. Paprašytas paaiškinti, kas verčia paauglius ryžtis protu nesuvokiamiems nusikaltimams, vaikų psichiatras Linas Slušnys pastebėjo, jog paauglystėje agresija susijusi su fiziniu ir dvasiniu žmogaus brendimu.
„Paauglių nusikaltimų statistika banguoja kiekvienais metais. Šiuo metu nėra didelio šuolio aukštyn, tačiau nerimą kelia kitas dalykas – nepilnamečiai daro vis sunkesnius nusikaltimus. Yra požymių, jog nusikalsti linkę paaugliai tampa žiauresniais. Paauglys labiau linkęs į agresiją, jeigu jaučiasi nesaugus savo šeimoje. Ir tai nėra susiję su šeimos turtu. Tai pirmiausia dvasiniai poreikiai – galimybė pasidalinti savo problemomis“, – „Žinių radijui“ sakė L.Slušnys.
L.Slušnys: Jei paauglys daro nusižengimus, o suaugusieji tai toleruoja, jis gali tapti nuolatiniu nusikaltėliu.
Pasak jo, paaugliams itin žalingą įtaką daro ir žiniasklaidos priemonių pateikiama smurtinė informacija.
„Pažiūrėkite į populiariausias laidas. Kad ir laida „Farai“. Į eterį transliuojami keiksmažodžiai, pridengti „pypt“ signalais. Rodoma, kaip draskosi žmonės, patys šlykščiausi elgesio modeliai. Tokias laidas žiūri ir jauni žmonės. Paauglio smegenys priima tokius vaizdus tiesiogiai, jie nedaro jokių asociatyvių, toli siekiančių išvadų, kad tai gali būti suvaidinta arba taip neturėtų būti elgiamasi realiame gyvenime. Jauni žmonės tokį elgesį priima kaip normą, nes net televizija tai rodo“, – teigė psichiatras.
Trūksta kontrolės
L.Slušnio manymu, pastaruoju metu tapo įprasta vaikams suteikti itin daug laisvės.
„Esame sukūrę tam tikrą mitą, jog paaugliams reikia duoti kuo daugiau savarankiškumo. Vis dėlto paauglys turėtų būti kontroliuojamas suaugusių asmenų. Turi būti nustatoma daugiau taisyklių. Kuo mažiau palaikomas ir toleruojamas paauglio smurtas, tuo daugiau šansų, jog jis ateityje nepadarys sunkių nusikaltimų. Kovoti su vaiko smurto apraiškomis reikia pradėti nuo pačios paauglystės pradžios – dešimties, vienuolikos metų. Jei paauglys daro nusižengimus, o suaugusieji tai toleruoja, jis gali tapti nuolatiniu nusikaltėliu“, – kalbėjo pašnekovas.
Psichiatro teigimu, būtina suvokti, jog suaugusieji atsakingi už savo vaikus ir jų dvasinę būseną.
„Jei norime saugesnės visuomenės, daugiau be streso gyvenančių žmonių, turime kurti tokias sąlygas, kurios leistų žmonėms oriai praleisti laiką su savo vaikais. O tam reikia ir oraus darbo užmokesčio. Reikia suprasti, jog ne vaikai sau kuria saugią aplinką. Tai jiems turi padaryti suaugusieji“, – teigė L. Slušnys.
Smurto kupina vaikystė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė „Žinių radijui“ sakė, jog smurto prieš vaikus atvejų daugėja.
 |
| BFL nuotr./O.Tarvydienė teigia, kad pernai gauta 17 proc. daugiau pranešimų apie smurtą prieš vaikus. |
Dažnai prieš vaikus smurtauja kiti nepilnamečiai. „Pastarųjų metų statistika rodo, jog smurtą patyrusių vaikų skaičius auga. Jei lygintume 2008 ir 2011 metus, tai smurtą patyrusių vaikų skaičius išaugo 17 proc. Vien per šiuos metus jau gavome 96 skundus dėl smurto prieš nepilnamečius. Dažniausiai pasitaikančios smurto formos –seksualinis ir fizinis smurtas. Neretai prieš vaikus smurtauja kiti vaikai“, – sakė ji.
Direktorė pastebi, jog smurtaujantys vaikai taip siekia atkreipti suaugusiųjų dėmesį.
„Dažnai galvojama, jog smurtauja vaikai iš asocialių šeimų. Tačiau yra ne taip. Dažnai smurtauja vaikai, augantys normaliomis laikomose šeimose. Patirtis rodo, jog dažnai tokie vaikai jaučiasi vieniši, nes tėvai jiems neskiria pakankamai laiko. Kartais smurtu tiesiog siekiama į save atkreipti dėmesį. Vaikas nori, jog pasaulis pradėtų suktis aplink jį“, – patirtimi dalijosi O.Tarvydienė.
Mėgaujasi žiaurumu
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo komisaro Ramūno Matonio teigimu, nepilnamečių nusikaltimai – vis žiauresni.
„Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose matome, jog nepilnamečiai kartais tiesiog mėgaujasi savo smurtiniais nusikaltimais – apie tai šneka, filmuoja, fotografuoja, deda įrašus į įvairius tinklalapius, kur tokia informacija tampa prieinama kitiems paaugliams. Tai taip pat rodo tokių vaikų psichologines problemas“, – „Žinių radijui“ sakė pareigūnas.
Pasak jo, paauglių žiaurumą skatina ir svaigalai. „Didelę įtaką nepilnamečių žiaurumui daro alkoholis ir narkotikai. Čia daug priklauso nuo visuomenės požiūrio. Jei matome nepilnamečius geriančius viešose vietose ar renginiuose ir tai
toleruojame, po kiek laiko tai gali baigtis sunkiais smurtiniais nusikaltimais“, – įspėjo R.Matonis.
Šiandien 13 val. 10 min. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutuosime „Ar Konstitucinio teismo sprendimas užbaigs valdžios krizę Lietuvoje?“
