Kai kiekviena minutė gali lemti gyvenimą arba mirtį, į pagalbą skriejantiems ugniagesiams gelbėtojams dažnai tenka susidurti su įsišaknijusia kliūtimi: daugiabučių kiemuose bet kaip sumestų automobilių krūvomis.
Po tragiškų savaitgalio įvykių Kaune gaisrininkai tik giliai atsidūsta: nors apie gyvybiškai svarbią problemą su visuomene kalbėta ne kartą, padėtis negerėja.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Druktenis 15min.lt užsiminė, kad daugeliui vairuotojų ugniagesiai nedaro įspūdžio net tada, kai didžiuliais raudonais automobiliais su švyturėliais miestų gatvėmis skuba į gaisrą. Tad ar gali ugniagesiai tikėtis vairuotojų pagarbos, kai pastarieji grįžta po darbų į daugiabučių kiemus, kuriuose yra įpratę palikti ratus kuo arčiau buto durų.
Problema įsisenėjusi
„Čia ta problema – metai iš metų. Tą temą buvome iškėlę, kai buvo tas garsusis Žirmūnų gaisras. Po to žurnalistams buvo surengtas parodomasis išvažiavimas į Naujininkų mikrorajoną sostinėje, kad visuomenė galėtų pamatyti, kokiomis sąlygomis vykstama į iškvietimus daugiaaukščių kiemuose. Bet ta problema vis dar yra – tai parodė ir savaitgalio įvykiai Kaune“, – pirmadienį portalui 15min.lt kalbėjo PAGD atstovas G.Druktenis.
 |
| 15min.lt skaitytojo nuotr./Kiemas Šilainiuose. |
Kaip žinoma, kai Šilainiuose kilo toks rimtas gaisras, jog žmonėms netgi teko šokinėti iš 7-ojo aukšto, ugniagesiai buvo priversti gaišti laiką, kol rankomis stumdė netvarkingai kieme sustatytus kauniečių automobilius. Ugniagesiai turi teisę priverstinai išvežti trukdančias mašinas, tačiau kai namas dega, oficialiai tampyti mašinų nėra kada.
„Žirmūnuose prieš penkerius metus buvo lygiai tas pats, ta pati problema. Apskritai, kai daugiabutis dega, keltuvui ar autokopėčioms pastatyti reikia daugiau vietos. Sunkiasvorei technikai daugiabučių kiemuose labai sunku. Tenka stumdyti, traukti tuos automobilius. Čia ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, ir visų kitų didesnių miestų problema“, – pasakojo 15min.lt pašnekovas.
Ugniagesių autoritetas negelbėja
Realios situacijos pakeisti nepadeda ir tai, kad ugniagesiai gali pasigirti turintys autoritetą visuomenės akyse: apklausos rodo, kad pasitikėjimas gelbėtojais paprastai būna didesnis nei bet kuria kita mūsų šalies institucija.
2010 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad gaisrų Lietuvos gyventojai bijo kaip vienos didžiausių galimų nelaimių. Respondentai suvokia, kad apsisaugojimas nuo gaisrų priklauso ne nuo ugniagesių gelbėtojų darbo (kuris visuomenėje vertinamas gerai), bet nuo pačių gyventojų sąmoningumo, žinių ir veiksmų. Dauguma apklaustųjų pripažįsta, kad nepakankamai saugosi nuo gaisrų, užpernai rašyta pranešime žiniasklaidai.
91 proc. yra linkę pateisinti priverstinį automobilio nutempimą, jeigu jis trukdo ugniagesiams privažiuoti iki gaisro ar kito įvykio vietos. Tačiau būtų geriau, kad bent tiek pat vairuotojų pagalvotų apie ugniagesius, kai stato mašinas kiemuose.
Tyrimo rezultatai atskleidė gana aukštą gyventojų sąmoningumo lygį gaisrų prevencijos srityje – net 95 proc. respondentų nuomone, gaisrų prevencija būstuose turi užsiimti patys gyventojai.
Gyventojams labai svarbus jų pačių saugumas, todėl daugelis jų supratingai priima galimus biurokratinius nepatogumus, susijusius su priešgaisrine sauga.
91 proc. yra linkę pateisinti priverstinį automobilio nutempimą, jeigu jis trukdo ugniagesiams privažiuoti iki gaisro ar kito įvykio vietos.
Tobulino nutempimo tvarką
15min.lt primena, kad dar 2009 m. Vyriausybė nutarė pakeisti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarką, kurioje reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyto priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo taikymas.
Šiuo sprendimu praplėstas pareigūnų, galinčių priverstinai nuvežti transporto priemonę, ratas, aiškiau nustatyti jų veiksmai taikant priverstinį transporto priemonių nuvežimą, taip pat įteisinta galimybė priverstinai nuvežti transporto priemones, jei jas vairuojantys asmenys yra neblaivūs, neturi teisės vairuoti ar nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti.
Tvarkos apraše nustatyta, jog tais atvejais, kai transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo gali priimti ne tik policijos, bet ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir PAGD pavaldžių įstaigų pareigūnai.
 |
| PAGD nuotr./Užbarikaduotas avarinis išėjimas |
Patobulintos tvarkos aprašo 13-asis punktas skelbia: „Tais atvejais, kai transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai (jeigu jie atlieka gelbėjimo darbų vadovo funkcijas), policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, nuvežimo pagrindą ir priežastį, vietą, į kurią buvo nuvežta transporto priemonė) pažymi žurnale ir Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta tvarka apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui).“
Užblokuoti hidrantai, užgriozdintos laiptinės
PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas G.Druktenis dar priminė, kad daugiabučiuose yra ir kitokių problemų. Kartais mašinos trukdo ugniagesiams ne tik pravažiuoti, bet ir pasijungti prie vadinamųjų hidrantų, esančių specialiai pažymėtuose šuliniuose. „Ant namų būna kortelės, kurios parodo, kur yra hidrantai. Gali būti, kad gyventojai ne tų kortelių, nei šulinių net nepastebi. Neretai būna, kad automobiliai stovi tiesiai ant jų“, – pasakojo G.Druktenis.
Kita problema, apie kurią nuolat kalba priešgaisrinės saugos specialistai – sendaikčiais užgriozdinti ar užrakinti evakuaciniai išėjimai iš pastatų. Reido metu padarytų nuotraukų apie užbarikaduotas laiptines ir koridorius galite pamatyti čia.
