Kasimui teko pasitelkti ekskavatorių, kuriuo buvo išrausta nemaža dvaro kiemo dalis. Pats A.B. atsisakė nurodyti, kur užkastas neteisėtas prisijungimas prie elektros linijos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už elektros vagystes dvaro šeimininkui gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Iš valstybės pavogė 28 tūkst. eurų
Pareigūnams ir LESTO specialistams talkinusiems ekskavatorininkams teko prakasti tranšėją per visą kiemą.
Policijos departamento duomenimis, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pareiškimą dėl vagiamos elektros energijos. Policijos pareigūnai nuvyko į dvarą, priklausantį uždarai akcinei bendrovei „Centro parkas“. Šiai bendrovei vadovauja A.B.
Pareigūnai ir LESTO atstovai dvaro teritorijoje atliko kratą.
Dvare šeimininkaujantis bendrovės savininkas nenorėjo talkinti pareigūnams ir neišdavė, kurioje vietoje yra paslėptas papildomas kabelis. Pareigūnams ir LESTO specialistams talkinusiems ekskavatorininkams teko prakasti tranšėją per visą kiemą – atkasus prie pagrindinio elektros skydo vedančius požeminius kabelius, rastas papildomas neteisėtai prijungtas įvadinis elektros kabelis, nutiestas iki kitos pastato vietos.
Pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 str. 1 d.). Uždarosios akcinės bendrovės savininkui, kurio žinioje, atliekant dvaro renovacijos darbus ir buvo nutiestas papildomas kabelis bei vykdoma neteisėta veika, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Preliminariais duomenimis, dvaras neteisėtai suvartojo 414 tūkst. kilovatvalandžių energijos, o padaryta žala siekia 28,3 tūkst. eurų.
Pranešė pasitikėjimo telefonu
Tėra laiko klausimas, kada bus išaiškintas kaltininkas, – teigė V.Bruzgys.
Paklaustas, kokiu būdu sužinojo apie dvare vagiamą elektros energiją, LESTO Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas Vidmantas Bruzgys 15min.lt teigė, kad informacija apie nusikaltimą atėjo pasitikėjimo telefonu 1802.
„Nedelsiant ją perdavėme mūsų specialistams, kurie ėmėsi analizuoti šio objekto elektros energijos suvartojimo kiekius ir juos lyginti su kliento vykdomais mokėjimais. Pasitvirtinus įtarimams dėl galimo elektros grobstymo, kreipėmės į teisėsaugos pareigūnus“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, šiuo metu LESTO sparčiai didina kontrolinių skaitiklių, kurie nuotoliniu būdu tikrina klientų elektros energijos vartojimą, skaičių, tačiau kovoje su tokiomis valstybės turto vagystėmis didžiulis ramstis yra aktyvi ir pažeidimams nepakanti visuomenė.
„Tokiu būdu gyventojai prisideda prie operatyvaus pažeidėjų nustatymo, o mes laiku užkertame kelią galimiems elektros tiekimo nesklandumams ar skaudžioms nelaimėms“, – minėjo V.Bruzgys.
Pavojus žmonių gyvybei
Blogiausia tai, kad dėl grobstymo ne tik patiriami nuostoliai, sutrikdomas elektros energijos tiekimas, bet ir kyla reali grėsmė žmonių saugumui ir gyvybei. Ne vienas toks bandymas baigėsi tragiškai.
Pasak jo, nelegalių atšakų pajungimas prieš elektros skaitiklį – vienas iš dažniausiai naudojamų elektros grobstymo būdų:
„Tėra laiko klausimas, kada bus išaiškintas kaltininkas. Blogiausia tai, kad dėl grobstymo ne tik patiriami nuostoliai, sutrikdomas elektros energijos tiekimas, bet ir kyla reali grėsmė žmonių saugumui ir gyvybei. Ne vienas toks bandymas baigėsi tragiškai.”
Kovojant su elektros grobstytojais investuojama į kontrolinius prietaisus, kurie leidžia patikrinti elektros energijos vartojimą nuotoliniu būdu ir greičiau identifikuoti nesąžiningus klientus. Naudojant nuotolinį būdą nustatytas ne vienas stambus elektros energijos grobstymo atvejis. Būtent tokių kontrolinių skaitiklių ir modernios programinės įrangos pagalba praėjusių metų vasarą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, išaiškintas stambus elektros energijos grobstymo atvejis.
„Pastaruoju metu intensyviai plečiame kontrolinių skaitiklių tinklą. Šie moderniausiomis technologijomis aprūpinti įrenginiai nuotoliniu būdu tikrina klientų elektros energijos vartojimą ir padeda operatyviau identifikuoti nesąžiningus klientus. Iki 2016 metų kontrolinių skaitiklių skaičių vien vidutinės įtampos tinkle planuojame padidinti iki 7,6 tūkst.“, – teigė LESTO atstovas.
Aktyvesnis kontrolinių skaitiklių diegimas padeda išaiškinti vis daugiau atvejų, kai nesąžiningai vartojama elektra. Dėl elektros grobstymo 2012 metais LESTO iš nesąžiningų klientų priskaičiavo 305 tūkst., 2013 metais – 346 tūkst. eurų, 2014 metais – 720 tūkst. eurų.
Teisėsi su R.Javtoku
A.B. jau buvo atsidūręs žiniasklaidos akiratyje, kai teismuose aiškinosi finansinius santykius su krepšininku Robertu Javtoku.
15min.lt susisiekė su A.B. ir susitarė dėl susitikimo, tačiau vėliau verslininkas telefonu paaiškino, kad neturi teisės atskleisti ikiteisminio tyrimo paslapties ir pasiūlė pokalbį nukelti vėlesniam laikui.
A.B. jau buvo atsidūręs žiniasklaidos akiratyje, kai teismuose aiškinosi finansinius santykius su krepšininku Robertu Javtoku. Verslininkas sutarė parduoti prabangią sodybą Molėtų rajone garsiam krepšininkui. Vyrai sukirto rankomis kainos, galutinė sumokėta suma turėjo būti 4,5 milijono litų (1,3 mln. eurų).
Krepšininkas mokėjo už nekilnojamąjį turtą dalimis, be to, atsilikdamas nuo grafiko. Todėl pardavėjas vis delsė perrašyti sodybą R.Javtoko vardu.
R.Javtokas kreipėsi į teismą Vilniuje, prašydamas ne tik pripažinti jį oficialiu sodybos savininku, bet ir sumažinti nepagrįstai didelę nekilnojamojo turto kainą. Krepšininkas pageidavo mokėti beveik 700 tūkst. litų (202 tūkst. eurų) mažiau.
Savo ruožtu pardavėjas A.B. toje pačioje byloje pateikė teismui priešieškinį – pareikalavo iš R.Javtoko priteisti 265 tūkst. litų (77 tūkst. eurų) skolą ir dar palūkanas. Teismas iš dalies patenkino abiejų šalių prašymus. R.Javtokas pripažintas sodybos savininku, tačiau jis buvo įpareigotas A.B. sumokėti 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) sumą.
