Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas pagaliau pradėjo iš esmės nagrinėti bylą, kurioje kelios N.Veličkienės buvusių verslo partnerių bendrovės reikalauja joms sumokėti įspūdingą skolą.
Ieškovas – Šveicarijos konfederacijos kompanija MAYER&CIE AG. Atsakovas – garsioji N.Veličkienė, taip pat bendrovės „Nijolė ir partneriai“ bei „Vobekra“. Pastaroji – tai pervadinta privati firma „Nijolė“.
Iš atsakovų prašoma atlyginti nuostolius – 6 613 209,61 JAV dolerio. Viliamasi, kad bus atsižvelgta į tuometinį lito bei dolerio kursą ir priteista mažiausiai pora dešimčių milijonų litų. Kailių verslu užsiimantys ieškovai skundžiasi, jog N.Veličkienė bei jos valdytos įmonės tik iš dalies atsiskaitė už 1998–2002 metais tarptautiniuose aukcionuose įsigytus kailius, jų perdirbimą.
Ieškovai tikina pateikę teismui visus įsiskolinimą pagrindžiančius dokumentus.
Šių eilučių autoriui stebint bylą kilo mintis, kad tokius teismo posėdžius tarsi realybės šou vertėtų tiesiogiai transliuoti teisės studentų auditorijoms, kad būsimieji advokatai ir teisėjai žinotų, kaip teismo procesą įmanoma paversti spektakliu, ryjančiu laiką, dėmesį, pinigus, kitus resursus, bet atitraukiantį bylą nuo esmės, jos pabaigai tampant miražu.
Bylinėjosi rūsyje
Vilniaus apygardos teismas, kurio teisėjams trūksta patalpų, erdvesnę salę šiai bylai rado tik teismo rūmų kieme esančio priestato rūsyje.
Prie rūsio durų iš ryto netikėtai pasirodė ir pati milijonierė N.Veličkienė.
Išvydusi fotoreporterį, milijonierės advokatė pareiškė dar niekada nebuvusi taip sugluminta, tuo tarpu pati N.Veličkienė fotosesijai neprieštaravo, tik pageidavo, „kad tik gražiai atrodyčiau“.
Netrukus proceso dalyviai jau leidosi laiptais į rūsį.
Teisėjui Dainiui Rinkevičiui pastebėjus, kad salėje yra ir atsakovė N.Veličkienė, moters advokatė Danutė Puzirauskienė suskubo pareikšti: „Ji dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti byloje. Be to, ji neturi asmens dokumento, kad galėtų dalyvauti.“
„Pažįstame...“ – replikavo teisėjas, tačiau medikų pažymas turinti N.Veličkienė nebuvo prievartaujama sėsti į atsakovų suolą, juolab kad ją šiandien gynė iškart du advokatai. Antrasis – milijonierių teisininku vadinamas Martynas Žilinskas, tvarkęs, pavyzdžiui, „Vilniaus prekybos“ grupės vieno savininkų Nerijaus Numavičiaus ir jo žmonos Linos skyrybų reikalus.
„Dokumentas yra suklastotas!“
Ieškovų advokatui paprašius pridėti prie bylos bylinėjimosi išlaidų sąskaitą, iš vietos stryktelėjo ir N.Veličkienės gynėja. „Išlaidas! Išlaidas, irgi duokite čekį“, – ginamąją ragino advokatė.
Netrukus ši teisininkė pareiškė: „Dokumentas, kurio pagrindu yra skaičiuojamas įsiskolinimas, yra suklastotas!“Prašome taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio nenagrinėti! – toks buvo vienas pribloškiamų advokatės D.Puzirauskienės reikalavimų teisme.
Atsakovų advokatai iškėlė versiją, kad 1998 metų birželio 18 dienos sąskaita neabejotinai išrašyta atgaline data, nes ji išrašyta įmonei „Nijolė ir partneriai“, kuri buvo įregistruota tik 1999 metų rugpjūčio 16 dieną.
„Dokumentas yra netikras, išrašytas atgaline data. Iš tikrųjų neapdairiai išrašytas dokumentas“, – kartojo advokatė.
Jos supratimu, sąskaitų ekspertizę atlikę specialistai turėjo tai pastebėti. „Bet ten buvo atliekami kažkokie matematiniai skaičiavimai, o šitas dalykas praslydo“, – aiškino D.Puzirauskienė ir reikalavo gilesnės analizės bei rimtesnio tyrimo.
Kaltino pigiais triukais
Tuo tarpu vienas ieškovų advokatų, solidaus amžiaus teisininkas Vitoldas Kumpas kalbėjo: „Matyt, advokatė neskaitė bylos. Arba skaitė, bet nieko nesuprato... Čia eilinis atsakovų triukas, kitaip nepavadinsi.“
Jo kolega advokatas Rytis Paukštė patikslino: „Mano požiūriu – pigus triukas.“
„Kokį Nijolė pavadinimą davė, tokiai firmai jie sąskaitas ir išrašė“, – advokatas V.Kumpa kalbėjo, kad solidūs prancūzų ir šveicarų verslininkai tokiais dalykais kaip dokumentų klastojimas apskritai neužsiima.
Tada advokatas R.Paukštė pasiūlė atsiversti bylos lapą, kuriame N.Veličkienės sūnus Liutauras ant „Nijolės“ firminio blanko užsieniečiams yra parašęs, kuriai įmonei pervesti pinigus. „Kodėl šveicaras turi tyrinėti, kas yra kas? Kodėl jie turi netikėti savo verslo partneriais?“ – stebėjosi R.Paukštė ir varžovų išvedžiojimus tiesiai šviesiai vadino paistalais, kurie yra „elementariausias piktnaudžiavimas procesu“.
Paaiškinimų teismui šiandien davė ir L.Velička. „Pas juos įmonės dirba 30–50 metų, jie seni kapitalistai. Bet jie nepagalvojo, kad Lietuvoje įmonės yra jaunos. Čia labai aiškiai matyti: sąskaitos yra išrašytos per 1–2 dienas atbuline tada, – kalbėjo kailių karalienės sūnus ir pridūrė: – Čia viskas gražiai padaryta, gražiai sufalsifikuota, bet žmonės apsiriko dėl datų...“
Už melą – baudžiamoji atsakomybė
Teisininkas R.Paukštė priminė, kad už melagingą pranešimą apie nusikaltimą gresia bausmė. „Turite suvokti, kad, be civilinės atsakomybės, atsakovei gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – N.Veličkienei bei jos sūnui sakė teisininkas.
Teisėjas priminė, jog jei kažkas teisme pareiškia, jog dokumentai yra suklastoti, pats turi pateikti suklastojimo įrodymus.
Advokatė D.Puzirauskienė ramiai pareiškė, kad yra tik vienas pasirinkimas – lieka kreiptis į šveicarų arba mūsų šalies policiją, kad patikrintų.
Teks pasirūpinti vertimu
Bylą toliau klampinti visomis išgalėmis mėgino firmai „Vobekra“ atstovaujantis advokato padėjėjas Aleksandras Timoščenka.
 |
| „Tai atsisakykit ieškinio – ir užbaigsim!“ – ieškovų advokatams, priekaištaujantiems dėl bylos vilkinimo, išeitį pasiūlė „Vobekros“ atstovas A.Timoščenka. |
Pirmiausia jis pareiškė matantis didžiulę problemą, kad byloje yra labai daug neišverstų dokumentų.
Kilo turgaus lygio diskusija, ar skolos suma pasikeis, jei skaičiai bus išversti iš anglų kalbos į lietuvių.
„Tai šiurkštus procesinis pažeidimas!“ – kolegai antrino advokatas M.Žilinskas ir pabrėžė, kad dalis dokumentų ekspertams buvo pateikti tiesiogiai, o ne per teismą, be to, iš originalo jie privalėjo būti išversti į lietuvių kalbą.
„Tie dokumentai, kurie byloje neišversti, mums nereikalingi“, – atsikirto advokatas V.Kumpa.
Todėl teismas įpareigojo būtent atsakovus, kurių iniciatyva užsienietiški dokumentai pakliuvo į bylą, pasirūpinti vertimu.
„Čia ne cirkas, čia – darbas"
Vėliau „Vobekros“ atstovas pareiškė norintis pridėti prie bylos raštu išdėstytus praeitame posėdyje duotus jo paties parodymus, taip pat – su jais susijusią audito įmonės parengtą atastaitą apie atsiskaitymus.
Šis bandymas vėl įsiutino advokatą V.Kumpą, jis atsisakė net į rankas paimti prašymo egzempliorų. „Turėjo pateikti dar iki gegužės 12 dienos, bet net vakar nebuvo. Aš neimsiu! Cirką čia kiekvieną kartą darysim?“ – piktinosi ieškovų atstovas.
„Čia ne cirkas, čia – darbas“, – prieštaravo „Vobekros“ atstovas A.Timoščenka.
„Mes niekada nebaigsime šios bylos, jei vėl pakliūsime ant šios jų meškerės visokiais būdais, triukais vilkinti bylą...“ – konstatavo V.Kumpa. Teisininkas pridūrė, kad „Vobekra“ šioje byloje šešerius metus buvo dingusi, „Nijolė irgi neateidavo, kol neprivertėme“.
Netrukus į diskusijas teisme vėl įsidraukė advokatė D.Puzirauskienė. „Aš atstovauju Nijolei Veličkienei, kuri nori, kad byla kuo greičiau pasibaigtų! Jai sergančiai buvo labai sunku apsiginti, o ji yra suinteresuota kuo greičiau viską baigti“, – tikino kailių karalienės atstovė.
Kitam ieškovų advokatui R.Paukštei užkliuvo, jog auditorių medžiagą yra pasirašęs asmuo, nežinia, ar esantis „Vobekros“ vadovas: „Direktoriaus Pankovo parašu aš netikiu. Tas Pankovas vienu momentu direktorius, po to vėl ne direktorius...“
Teisėjas D.Rinkevičius patvirtino, kad minėto asmens statusą iš tiesų būtina žinoti, nes „čia naujų dokumentų su jo parašu ateina“.
„Tai žmogus gyvas, todėl ir ateina!“ – atšovė A.Timoščenka.
„Kad jis gyvas, mes neabejojame, tik nežinome, ar jis direktorius“, – dėstė teisėjas.
Susipainiojo tarp savo prašymų
Staiga lyg perkūnas iš dangaus, tiesa, nelabai giedro, driokstelėjo advokatė D.Puzirauskienė: „Prašome taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio nenagrinėti!“
Ieškovų advokatams teko aiškinti, kad kalbama apie skolas, kurioms senatis dar negresia.
Tai buvo ne paskutinis D.Puzirauskienės argumentas. Ji pareiškė, kad reikėtų labai rimtai pasvarstyti, kokios šalies teisę taikyti šioje byloje.
D.Puzirauskienės požiūriu, ginče „nėra galimybių taikyti Lietuvos įstatymų. Mūsų nuomone, reikėtų taikyti šveicarų teisę. Byloje turi būti taikoma pardavėjo teisė“, – aiškino advokatė.
Todėl D.Puzirauskienė pareiškė pageidavimą, kad Vilniaus apygardos teismas kreiptųsi į mūsų šalies Teisingumo ministeriją, kad ši savo ruožtu kreiptųsi į Šveicarijos teisingumo ministeriją, jog pastarosios atstovai pateiktų išsamią informaciją, kaip reglamentuojami tokie santykiai tarp verslo partnerių ir kada galų gale sueina senatis.
Ieškovų advokatas R.Paukštė paprašė teisėjo atsiversti 2-ąjį bylos tomą. „Turbūt aš neatsinešiau jo. Nebepanešiau...“ – atsiprašė D.Rinkevičius.
R.Paukštė pacitavo 2005 metų dokumentą, kuriame N.Veličkienė pareiškė, jog šioje byloje turi būti taikoma Lietuvos teisė, o ieškovų norą taikyti šveicarų teisę ji vertina kaip siekį apsunkinti bylinėjimąsi. „Tai akivaizdžiausias, koks tik gali būti, piktnaudžiavimas teise“, – du vienas kitam priešingus atsakovų prašymus apibendrino advokatas R.Paukštė.
Jis pridūrė, kad visi prašymai, kuriuos šiandien atsakovai pabandė pateikti teismui, bei jų gausa akivaizdžiai rodo, kad bylą bandoma vilkinti.
Taikiklyje – ekspertės
Šiandien į teismą buvo iškviestos ir dvi ekspertės, tikrinusios ir patvirtinusio skolos dokumentų tikrumą. Atsakovai abi specialistes užvertė sudėtingai suformuluotais klausimais, o joms pačioms priekaištavo, kad savo išvadas surašė neva buitine, o ne teisine kalba. „Mes nesame teisininkės, esame ekonomistės. O rašome taip, kad visi suprastų“, – teisinosi ekspertės.
To ramiai stebėti negalėjo advokatas V.Kumpa: „Mes negalime leisti, kad taip tyčiotųsi iš eksperčių, kurios atliko milžinišką darbą!“
„Teismas neleis, kad būtų tyčiojamasi iš ekspertų“, – advokatą ramino teisėjas D.Rinkevičius.
Teismas leido ekspertėms iki kito posėdžio pasiruošti atsakyti į įmantriai pateiktus klausimus.
Taip pat kitą sykį, liepos 14-ąją, teismas viliasi baigti šios bylos nagrinėjimą.
„Gaila, gal šiandien neišnagrinėjo iš esmės“, – po posėdžio atsiduso N.Veličkienė ir prasitarė, kad liepos viduryje bus po operacijos ir todėl negalės atvykti.
