Laimei, dar iki atvykstant ugniagesiams jam pavyko išlipti pro langą. Netrukus namas jau degė atvira liepsna.
Nors ugniagesiai nuolat įspėja gyventojus nepalikti vienų vaikų namuose, tokių nelaimių nepavyksta išvengti. Pernai gaisruose žuvo 3 vaikai, o užpernai ugnis nusinešė 5 vaikų gyvybes.
Kaip nuo žūties gaisre apsaugoti vaikus? Kodėl daugėja gaisrų ir žūčių juose?
„Daug kas priklauso nuo žmonių požiūrio į saugumą, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Nuolat vykstančių prevencinių akcijų metu, ugniagesiai ir priešgaisrinės priežiūros pareigūnai aplanko tūkstančius gyventojų, primindami, kad jeigu nori būti saugus – išvalyk dūmtraukius, suremontuok krosnį, įsirenk dūmų detektorių... Deja, nors gyventojai supratingai linksi, kad visą tai jie gerai žino, bet ne vienuose namuose tenka išvysti priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, o dovanoti autonominiai dūmų detektoriai, kaip paaiškėja, kartais guli ant krosnių ar mėtosi stalčiuose“.
Pasak jo, nors esame viskam labai reiklūs, bet dažnai Lietuvoje dar nėra paisoma elementarių taisyklių, kurios padėtų išvengti gaisrų ir skaudžių jų pasekmių.
Beje, vaikų žūčių statistikos duomenys gaisruose rodo, kad dažniausiai jie žūsta tada, kai yra paliekami vieni. Tipiška situacija: atvykus gesinti tokių gaisrų – namų durys būna užrakintos, langai užkalti, arba juose įrengtos grotos.
„Tėvai linkę sakyti: „Mus irgi palikdavo vienus, bet nieko nenutiko“. Tiesa, po šių žodžių daugelis suaugusiųjų prisimena, kokiose pavojingose situacijose jiems yra tekę tada atsidurti. Kad ir ugnį kambaryje buvo sukūrę, kad spintoje sėdėjo užsidegę žvakę... Tokia patirtis galėtų būti gera pamoka, bet užuot tai įvertinę, tėvai neretai kartoja tą pačią klaidą, – teigia J.Targonskas. – Todėl geriausias patarimas, jei norite, kad jūsų vaikas būtų saugus, niekada nepalikite namuose jo vieno. Nes gaisras gali įsiplieksti ir dėl elektros prietaisų gedimų, o jei gyvenate bute, pavojų vaiko gyvybei gali kelti net ir pas kaimynus kilęs gaisras.“
Ugniagesiai skaudžiai išgyvena žmonių žūtis. Daugelis jų, net praėjus dešimčiai metų, prisimena kiekvieną gaisrą, kuriame jiems teko gelbėti vaikus, bet jie negalėjo to padaryti, nes jau buvo per vėlu. „Gaisre žūstama nuo dūmų. Ir viena minutė juose gali pražudyti vaiką. Pavojaus metu dažnai sutrinka net ir suaugusieji, o ką jau kalbėti apie vaikus, kurie, apimti panikos, neretai yra linkę slėptis po lovomis ar spintose. Todėl šeimose ir reikėtų kalbėtis apie gaisro riziką, paprašyti vaiko, kad jis parodytų, ką jis tada darytų. Saugos įgūdžius labai pravartu įtvirtinti praktiškai,“ – pataria J. Targonskas. Pasak jo, kilus gaisrui, svarbiausia yra išeiti iš degančio pastato, uždaryti duris, kad ugnis lėčiau plistų ir skambinti skubios pagalbos telefonu 112.
„Nuo gegužės 1-osios visuose būstuose turi būti įrengti dūmų signalizatoriai, vadinamieji detektoriai. Tai ne tuščia užgaida. Deja, žmonės dažnai neįsivaizduoja savo gyvenimo be mobiliųjų telefonų, dažnai juos keičia naujesniais modeliais, o štai prakalbus apie dūmų signalizatorių, kuris kainuoja keliolika eurų, ima tikinti, kad jei kiltų gaisras, tai jie ir taip nubustų. Gaila, kad kartais labiau branginame daiktus, negu savo ir artimųjų gyvybę,“ – apgailestauja pareigūnas.
Pasak jo, neretai tik tada, kai įvyksta tragedija, žmonės suskanta kalbėti apie gaisrų pavojų: „Štai vien per šį mėnesį gaisrai nusinešė trylika gyvybių. Jeigu jų namuose būtų įrengti dūmų detektoriai, ne vienas iš žuvusiųjų būtų likęs gyvas“.