Ši baudžiamoji byla buvo išskirta į savarankišką iš kito itin didelės apimties rezonansinio ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas kilus įtarimams dėl 2010 metais Lietuvos krepšinio federacijos ir Panevėžio miesto savivaldybės pasirašytos daugiau kaip dviejų milijonų litų vertės sutarties dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo, krepšinio populiarinimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai vasarą Panevėžyje registruotos bendrovės generalinė direktorė, susitarusi su kitos bendrovės, kuri registruota Klaipėdoje, vadovu, gavo sąskaitą už tariamus vieno viešbučio remonto darbus, statybos subrangos sutartį, pažymą apie neva atliktus statybos bei remonto darbus ir kitus suklastotus dokumentus, kurie buvo įtraukti į abiejų bendrovių apskaitą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės teigimu, šioje byloje buvo siekta ištirti, kokiems tikslams buvo naudojamos bendrovės gautos lėšos, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacijos skirti pinigai. Tyrimo metu gauti duomenys įrodo, kad bendrovės generalinė direktorė, tuo pačiu – ir minėto viešbučio akcininkė, su kitos bendrovės vadovo pagalba galėjo pasisavinti didelės vertės turtą – 213 tūkst. litų. Šiais veiksmais, įtariama, buvo išvengta turtinės prievolės valstybei – 37 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į 197 tūkst. 500 litų, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu.
Šią bylą teismui perdavę Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais toliau tęsia 2012 metais pradėtą didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį ikiteisminį tyrimą dėl Europos vyrų krepšinio čempionatui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo.
Panevėžio apygardos prokuratūra praneša, kad Baudžiamasis kodeksas už turto pasisavinimą numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, už sukčiavimą – iki 8 metų, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą – iki trejų metų, apgaulingą apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų, dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą – iki šešerių metų.
