Ruošėsi Helovinui
Daugiabučių namų gyventojai ruošėsi Helovynui ir savo namo kiemą papuošė rankų darbo šventinėmis dekoracijomis. Taip pat buvo pakabintos ir šventinės lemputės.
„Šią naktį Tuopų gatvėje buvo pavogta šviečianti moliūgų girlianda.
Esmė ta, kad nesitikiu atgauti. Esmė ta, kad tarp mūsų gyvena vagis. Tikrai niekas dėl girliandos nevažiuotų iš kito miesto.
Dekoracijos buvo padarytos tik vakar vakare, tad kažkas vėlai gal vedžiojo šunį, nešė šiukšles ar vaikštinėjo prieš miegą ir pavogė.
Girliandos kaina matuojama ne pinigų verte. Vaikai verkia, bijo, kad tarp jų yra vagis, noras džiuginti aplinkinius taip pat blėsta.
Vagie, tu pavogei ne lemputes, o džiaugsmą, džiugesį, geras emocijas – to nenupirksi už jokius pinigus.
Beje, yra garantija 3 metams, tad jei suges kreipkis, galėsime grąžinti“, – pykčio neslėpė kiemą gražinusi vilainietė Odeta.
Vietiniai liūdi
Vilainių kaimo gyventojai sukrėsti šios vagystės. Jie kasmet džiaugėsi gražiai papuoštu daugiabučio kiemu prieš šventes.
„Gražiai prie to namo būna papuošta prieš Kalėdas, kai stovi baltas namelis ir švieselės žiba pro langus.
Bet niekas nepavogdavo nieko. O štai dabar Vilainiuose ne pirmą kartą apie vagystes girdime. Nesmagu“, – dėstė vietos gyventoja Vida.
Apeliavo į sąžinę
Dar kiti kaimo gyventojai apeliavo į vagies sąžinę.
„Liūdna ir gėda už tokius savo kaimo žmones, kad dėl kelių eurų kyla ranka daryti blogus darbus ir gadintis savo reputaciją. Nesvarbu, kad niekas nesužinos, įdomu tik, kaip tas žmogus viduje jaučiasi. Be sąžinės visiškai.
Labai gaila, kad tenka gyventi tokioje aplinkoje, kad reikia viską saugoti, net ir banalius dalykus baigia nunešti. Faktas, kad bus vietinio darbas“, – kalbėjo vietos gyventoja Guoda.
Tiki viešumu
Apvogti vilainiškiai tiki viešumo galia ir prašo ką nors žinančių ar mačiusių jiems pranešti.
„Manau, vagies rasti nepavyks. Tiesiog norėjosi paviešinti, nes geriausia iš lūpų į lūpas skleisti informaciją.
Jeigu tas žmogus savo namus puoš, tiek jam tos laimės vienam. O čia galėjo džiaugtis visa bendruomenė, gaila, kad tik vieną vakarą“, – apgailestavo apvogtoji Odeta.
