Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teisėsaugos atstovai paviešino, jog nustatyti 9 nukentėję asmenys: 4 mažamečiai, 4 nepilnamečiai ir 1 pilnametis asmuo. Jauniausiam nukentėjusiajam – 12 metų, vyriausiam – 20 metų. Visi nukentėjusieji – berniukai.
Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiųjų skaičius augs.
Paaiškėjo, jog kiekvienas nukentėjusysis prievartautas nuo 1 iki 3 kartų.
„Kiekvienas vaikas bus ištirtas psichologiškai. Bus atlikti ir psichiatrijos tyrimai. Apklausos jų – itin komplikuotos, juk jie – vaikai su spec. poreikiais. Kiekvienas globos namų darbuotojas bus apklaustas taip pat. Ieškome galimybės atsakyti į klausimą, kodėl apie metus laiko tie vaikai buvo seksualiai prievartaujami ir niekas apie tai nepranešė.
Kiekvienas nukentėjusysis prievartautas nuo 1 iki 3 kartų.
Bendradarbiaujame su Vilniaus globos namais „Užuovėja“, kuri teikia vaikams socialinę pagalbą. Jau yra apklausti trys nepilnamečiai. Ryt bus apklausti dar du“, – teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Pasak jo, šioje byloje sudaryta tiek tyrėjų, tiek prokurorų grupė. Sunkumų tiriant įvykį kyla dėl psichologų trūkumo. Tokių psichologų, kurie gali ikiteisminio tyrimo metu iš vaikų gauti tyrimui reikšmingos informacijos. Neeilinė situacija, kai prokurorui reikia apklausti tiek daug vaikų ir skirti jiems kompleksinį psichiatrinį-psichologinį-ambulatorinį tyrimą.
D.Valkavičiaus teigimu, apklausos – itin komplikuotos, dėl kai kurių apklausiamųjų nekalbumo tenka pasitelkti demonstracines lėles, piešinius.
„Vaikai suvokia, kas jiems padaryta. Kad tai yra blogai. Tokios apimties seksualinio prievartavimo globos namuose tyrimo dar nėra buvę“, – patikino D.Valkavičius.
Prokuratūra kreipėsi dėl įtariamojo psichiatrinės ekspertizės, kuri parodys, kiek nepilnametis geba valdyti save ir suvokti savo veiksmų pobūdį, orientuotis erdvėje bei laike.
Tyrimas pradėtas sausio 30 d., gavus globos namų direktorės kreipimąsi. Tos pačios dienos vakarą pareigūnai sulaikė nepilnametį tuose pačiuose globos namuose gyvenantį įtariamąjį, kurį vasario 1 d. teismas leido suimti mėnesiui.
Pradėjusi šį tyrimą, teisėsauga ėmė įtarti, kad darbuotojai netinkamai reagavo ir laiku nenustatė galbūt nusikalstamos veikos, todėl pradėtas tyrimas ir dėl darbuotojų veiksmų.
Griežčiausia bausmė už seksualinį nepilnamečių prievartavimą – iki 13 metų nelaisvės, tačiau kadangi įtariamasis yra nepilnametis, maksimali jam skiriama bausmė negali viršyti 10 metų.
Skandalai nutilo tik laikinai
Vilijampolės socialinės globos namai skandaluose linksniuojami ne pirmą kartą. 2015 metų pradžioje užspringusi maistu mirė 26-erių įstaigos globotinė.
Vos po mėnesio teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo smurto prieš įstaigos gyventojus – pranešta, kad auklėtiniai galimai buvo rišti prie lovų, buvo paviešinti vaizdo įrašai.
Skandalas įstaigą supurtė ir 2015 metų rugpjūtį, kai 11 metų berniukas iškrito per langą ir užsimušė. Buvo atliekamas tyrimas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjį pranešė išvadas – dėl vienuolikmečio žūties Vilijampolės socialinės globos namuose: kaltų nėra. Esą globos namų vidaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Po šio skandalo atsistatydino įstaigos direktorius Linas Butkus ir jo pavaduotojas Paulius Aukštikalnis. Po berniuko žūties įstaigoje lankėsi šalies prezidentė, išklausiusi nemažai darbuotojų nusiskundimų dėl netinkamo administracijos darbo ir požiūrio.
2015 metų gruodį pradėtas tyrimas dėl galimo dviejų nepilnamečių globos namų gyventojų išnaudojimo fiziniams darbams. Tuomet buvusi įstaigos darbuotoja pareiškė, jog vaikus iš globos namų kiemo išsivedė nepažįstamas vyras, o į globos namus grįžę vaikai teigė uždarbiavę: esą kasė žvyrą ir už tai gavo po 10 eurų.
Situacijos tyrimą atlikusi SADM pranešė, kad nenustatyta patikimų faktų ir įrodymų, kad vaikai būtų buvę išvežti ir dirbę. Nustatytas tik ne esminis pažeidimas – „tądien šie vaikai buvo savavališkai pasišalinę iš globos namų ir už juos atsakingi tiesiogiai dirbantys asmenys nesiėmė pakankamų priemonių, siekiant tam užkirsti kelią“.
