Taip buvo pakeistas 2016 m. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nuteisti D.Jakaitę, tačiau išteisinti I.Švedienę.
J.I.Švedienei antros instancijos teismas paskyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, moteriai taip pat uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be institucijų žinios.
D.Jakaitei paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas, numatantis pusės metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąją naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
„Teismo nuomone, visa Lietuvoje esanti sveikatinimo priežiūros sistema yra grindžiama licencijomis, visos veiklos yra licencijuojamos. Tai tos veiklos rūšys arba tos veiklos, kurios nėra licencijuojamos, yra laikytinos uždraustomis“, – žurnalistams sakė Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė.
„Taigi, jeigu negalima specialistams tokių paslaugų suteikti namuose, tai, kolegijos nuomone, ir asmuo, neturintis tam tinkamo išsilavinimo, neturintis licencijos tokių paslaugų teikti negali“, – pridūrė ji.
Šioje byloje atskirąją nuomonę pateikė teisėjas Ernestas Rimšelis. Jo teigimu, moterys nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Gimdymą namuose svarstoma įteisinti
Pasak D.Kazlauskienės, trijų teisėjų kolegija taip pat vertino ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sudarytos darbo grupės svarstymus dėl gimdymo namuose įteisinimo.
Darbo grupė birželį pasiūlė, kad gimdymus galėtų priimti gimdymo paslaugas teikiančioje įstaigoje dirbantis asmuo, o atsakomybę nelaimės atveju prisiimtų gydymo įstaiga.
„Tai yra kvaili įstatymai, bet aš manau, kad įstatymus reikia keisti, nes teisė yra besivystantis procesas, ne stagnacinis“, – pridūrė D.Jakaitė.
„Padėti gimdyti namuose moterims, net jeigu toks reglamentavimas būtų priimtas, galėtų vis tiek tie patys medikai, specialistai. Kolegijos nuomone, J.I.Švedienė vis tiek neatitiktų tų reikalavimų“, – sakė teisėja.
Įstatymą paruoš per pusmetį
Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį žurnalistams sakė, kad gimdymą namuose reglamentuojantį įstatymo projektą darbo grupė gali paruošti per pusmetį.
A.Veryga tikino, jog negalima ignoruoti, kad kai kurie žmonės renkasi gimdyti namuose, todėl yra būtina teisiškai užtikrinti tam kuo geresnes sąlygas.
„Tokie dalykai apskritai vyksta, nepaisant to, ar jie draudžiami, ar nedraudžiami, – sakė ministras. – Mūsų reikalas yra žinant, kad žmonės tuos sprendimus priiminėja, paruošti tvarkas, kad maksimaliai tas saugumas būtų užtikrintas“.
Būta ir tragiškų gimdymų
Nuosprendžio paskelbime dalyvavusi nuteistoji D.Jakaitė sakė greičiausiai skųsianti šį sprendimą dėl baudžiamojo proceso pažeidimų.
„Jeigu šeimos pasirenka gimdyti namuose, tai yra jų pasirinkimo teisė, ir jeigu dalyvauja žmogus, kuris jiems padeda gimimo procese, tai čia yra jų pasirinkimo, laisvo pasirinkimo teisė“, – teigė ji.
„Tai yra kvaili įstatymai, bet aš manau, kad įstatymus reikia keisti, nes teisė yra besivystantis procesas, ne stagnacinis procesas“, – pridūrė D.Jakaitė.
Teismas konstatavo, kad ji išrašinėdavo pažymas ir apžiūrėdavo gimusius vaikus, o J.I.Švedienė padėdavo priimti gimdymus. Pastaroji nuosprendžio paskelbime nedalyvavo.
Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių.
Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis.
