Merkė šaltas lietus. Artūras sustiręs ir purvinas klampojo Žemutinio taboro keliais, kai jį sustabdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Kiekvienas tabore klaidžiojantis prašalaitis gali būti susietas su narkotikais ar heroino prekyba.
„Nešu malkas“, – pasakė Artūras, priešais prožektoriaus šviesą kilstelėdamas juodą šiukšlių maišą.
Malkas jis nešė čigonų šeimai, kuriai vergauja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos nusikaltėliai paaugliams pardavinėja „purkštą žolę“, kuri gali nužudyti
Atlieka buities darbus
Artūras jau tris savaites gyvena Aukštutiniame čigonų tabore, apleistoje trobos dalyje, kurią užleido vadinamieji jo šeimininkai. Ankštoje patalpoje nėra elektros, užtat yra čiužinys ir krosnis, todėl vyras gali šiltai išsimiegoti.
„Ir mėsos duoda, ir bulvių“, – rodydamas prišnerkštą dubenį pasakojo Artūras. Prie lėkštės pridžiūvę maisto likučiai nenubiro net tada, kai vyras sviedė dubenį ant purvinų grindų, tarsi šis priklausytų šuniui.
Ką reiškia vergauti Vilniaus čigonų tabore?
Kiekvieną dieną Artūras kapoja malkas, nešioja kibirus su geriamu vandeniu, tvarko trobas, šluoja kiemus, skuta bulves, jeigu reikia – nueina į parduotuvę parnešti produktų.
Kiekvieną dieną Artūras kapoja malkas, nešioja kibirus su geriamu vandeniu, tvarko trobas, šluoja kiemus, skuta bulves, jeigu reikia – nueina į parduotuvę parnešti produktų.
Daro viską, ką liepia vadinamieji šeimininkai.
„Visą dieną dirbu, nuo ryto iki vakaro“, – sakė Artūras. Vyro veido raumenys pažeisti ilgalaikio narkotikų vartojimo, todėl kartais kalbėdamas jis nevalingai išsišiepdavo.
Artūras tikina, kad už tai gauna nuo 20 iki 30 eurų. Ši suma priverčia suabejoti.
Taborą stebintys ir analizuojantys Vilniaus kriminalistai sako, kad dažniausiai čigonai vadinamiesiems vergams duoda heroino, lovą ir maisto.
Bet ne pinigų.
„Ne, čia ne vienas žmogus tiek moka! – bandė įtikinti Artūras. – Vienam padedi, kitam padedi, dirbi visą dieną ir susirenki.“
Pareigūnai paaiškino, kad narkotikų prekeiviai kartais išties duoda pinigų, tačiau tokiu atveju vergas turi pardavinėti heroiną.
Tai – pavojinga. Jeigu pardavėjas bus sučiuptas, tai turės stoti prieš teismą ir, greičiausiai, bus pasiųstas už grotų.
„Aš nežinau! – paklaustas apie prekybą heroinu išsigando Artūras. Po kelių akimirkų pridūrė: – Na taip, būna, kad parduoda, bet aš tikrai neparduodu.“
Vergų atsirado per taboro klestėjimą
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos (ONTV) pareigūnai vergų problemą pradėjo fiksuoti maždaug 1993 metais, kai čigonų taboras išgyveno ekonominį klestėjimą.
Kriminalistai pasakojo, kad tuo metu Kirtimus valdė keturios plačios čigonų giminės. Jie lobo iš nusikaltimų.
Prekyba narkotikais sudarė mažą pelno dalį. Daugiausiai pinigų parnešdavo būrėjos ir žynės, kišenvagiai, smulkūs sukčiai ir panašaus plauko veikėjai, kurie trindavo Lietuvos miestų gatves.
Taboras buvo tarsi centras, iš kurio giminių lyderiai vadovavo organizuotam nusikaltėlių tinklui.
„Tuo metu buvo galima skaičiuoti, kad beveik kiekviena troba, priklausanti čigonų taborui, turėjo po vadinamą vergą“, – pasakojo Vilniaus ONTV viršininkas Marekas Gulbinovičius.
Pareigūnai aiškino, kad tai buvo tarsi prestižas, nes pagal tradicijas turtingi čigonai negali patys dirbti buitinių darbų, tai buvo laikoma negarbe. Todėl iš nusikaltimų pralobę taboro gyventojai ieškodavo vadinamųjų vergų.
Dažniausiai jais tapdavo benamiai, kurie nemokėjo vogti ar kitaip prasimanyti pinigų. Jie dirbdavo visus buities darbus, o už tai gaudavo pastogę ir maisto.
„Mano akimis žiūrint, tai keistas reiškinys. Pakankamai jauni žmonės, tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties atstovai, nueidavo į taborą ir tapdavo savotiškais pagalbininkais“, – sakė ONTV vadovas M.Gulbinovičius.
Tai buvo tik pradžia. Vėliau vadinamųjų vergų daugėjo.
Virdavo aguonas
1999 metais Vilniaus čigonų tabore suklestėjo narkotikų verslas.
Nusikaltėliai pamatė, kad iš aguonų galima uždirbti gerokai daugiau nei iš sukčiavimų ar vagysčių.
Be to, pardavinėjant narkotikus buvo mažesnė tikimybė įkliūti policijai. Tuo metu čigonų giminėse jau kunkuliavo nesutarimai dėl pinigų ir įtakos, todėl nusikaltėliai susiskaldė į mažesnes šeimas, kurios negalėjo suteikti reikiamos apsaugos.
Čigonų giminėse jau kunkuliavo nesutarimai dėl pinigų ir įtakos, todėl nusikaltėliai susiskaldė į mažesnes šeimas, kurios negalėjo suteikti reikiamos apsaugos.
Toks šešėlinio verslo modelis turėjo vieną rimtą problemą – čigonai turėjo aguonų miltelių, tačiau nemokėjo paruošti nuoviro, vadinamosios šyrkės.
Apie 2000 metus Vilniaus čigonų tabore atsirado nauja vergų rūšis – vadinamieji svarščikai. Tai narkomanai, kurie ne tik nudirbdavo buities darbus, bet ir virdavo šyrkę.
Kartais vienas toks vergas gamindavo aguonų nuovirą net kelioms čigonų šeimoms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Romų vaikai tabore auga be geresnio rytojaus pažado
Heroinas pakeitė ir vergovę
Prieš dešimt metų Vilniaus čigonų tabore atsirado heroinas. Šeimos, kurios klestėjo parduodamos aguonų nuovirą, masiškai pirko naująjį narkotiką ir siūlė sostinės narkomanams.
Pirma, heroino nereikėjo rinkti ir gaminti – čigonai pirkdavo paruoštą narkotiką.
Antra, aguonų nuoviras laikomas didelėse talpose, kurių sunku greitai atsikratyti per netikėtus kriminalistų reidus. O štai heroino miltelius buvo lengva paleisti į orą.
Aguonų nuoviras laikomas didelėse talpose, kurių sunku greitai atsikratyti per netikėtus kriminalistų reidus. O štai heroino miltelius buvo lengva paleisti į orą.
Greitai dauguma Vilniaus čigonų taboro trobų pradėjo pardavinėti heroiną, todėl tokių narkomanų skaičius sostinėje išaugo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių.
Dalis jų nesugebėjo prasimanyti pinigų narkotikams, todėl savanoriškai tapo čigonų vergais.
Tai tęsiasi iki šių dienų.
„Aišku, šiuo metu vergų yra gerokai mažiau nei taboro klestėjimo laikais. Dabar jų vykdomi darbai yra pagalbiniai – tiek ūkio, tiek susiję su medienos paruošimu, tiek tvarkymai aplink namą. Taip pat ir narkotinių medžiagų prekyba“, – sakė ONTV vadovas M.Gulbinovičius.
Tikisi sugrįžti pas tėvus
Artūras buvo vienas iš naujosios kartos vergų.
„Iki šito gyvenau su mergina“, – kelis kartus pakartojo Artūras, tarsi šita praeities detalė parodytų, kaip jis atsidūrė dabartinėje padėtyje.
Vyras taip pat pasakojo, kad jaunystėje aktyviai sportavo, siekė tapti profesionaliu kikboksininku, tačiau rimtų laimėjimų nepasiekė, nes prieš devynerius metus už ginkluotą apiplėšimą buvo uždarytas į kalėjimą.
Grįžęs iš kalėjimo jis nebeturėjo nei mylimos merginos, nei sportininko įgūdžių, nei darbo, nei namų, todėl kurį laiką su kitais narkomanais bandė išgyventi sostinės gatvėse.
„Ten ir pradėjau vartoti narkotikus, tai buvo prieš 2 metus“, – sakė Artūras.
Grįžęs iš kalėjimo jis nebeturėjo nei mylimos merginos, nei sportininko įgūdžių, nei darbo, nei namų.
Kurį laiką vyras su kitais narkomanais bandė išgyventi sostinės gatvėse, tačiau galiausiai nuėjo į Aukštutinį taborą ir pasisiūlė vergauti vienai čigonų šeimai, prekiaujančiai heroinu.
„Vieną dieną jie man šeimininkai, kitą dieną aš jau jiems būsiu nebereikalingas ir susiras kitą. Tokių kaip aš daug yra“, – sakė Artūras.
Jis tikino, kad šiuo metu Vilniaus čigonų tabore vergauja apie 15 narkomanų.
Apie šią problemą žino ir kriminalistai, Vilniaus miesto savivaldybė, ir socialines paslaugas teikiančios organizacijos, tačiau padėti yra labai sudėtinga – dauguma narkomanų vergais tampa savo noru ir tuo nesiskundžia.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovai pasakojo, kad teisme šiuo metu yra viena byla dėl tokios prievartos prieš žmogų. Įtariama, kad vieną vyrą čigonai privertė vergauti ir pardavinėti narkotikus.
„Mano tėvai gerai gyvena, sėkmingai. Noriu mesti narkotikus ir gyventi normalų gyvenimą“, – sakė Artūras, kuris jau tris mėnesius vergauja Aukštutiniame čigonų tabore.
TAIP PAT SKAITYKITE: Užfiksuota, kaip sulaikomas narkomanas nepastebimai atsikrato turimų narkotikų
