Už surastą sūnų – nuoširdūs dėkingumo žodžiai pareigūnams.
Begalinis vilniečio dėkingumas reiškiamas pareigūnams, padėjusiems operatyviai surasti dingusį sūnų.
Išsakyti gražūs žodžiai – visuomet malonus gestas, motyvuojantis teisėtvarkininkus ateities darbams ir pagalbai, pabrėžiama Vilniaus apskrities VPK atstovų ketvirtadienio paviešintame pranešime.
Padėkoje rašoma:
„Lietuvoje be žinios dingsta daug žmonių, kurie dingsta, vėliau atsiranda ir, deja, ne visada tokios situacijos baigiasi laimingai. Dingus artimam žmogui tenka išgyventi stresą, kurio, ko gero, negalima nupasakoti ir juolab perteikti tekstu. Be žinios dingus artimam žmogui, jo artimuosius labiausiai slegia nežinomybė, apima nenupasakojamas bejėgiškumas, kai tu pats nieko negali padaryti ar pakeisti, nes tiesiog tam neturi jokių įrankių ar galimybių.
Tokią situaciją teko išgyventi ir mano šeimai 2014-11-03 – 2014-11-07 dienomis, kai be žinios dingo mano sūnus, turintis psichinių sutrikimų.
Jis iš namų išėjo 2014-11-03 apie 13 valandą, o buvo rastas tik 2014-11-07 apie 10 val. netoli Rukainių miestelio, Vilniaus rajone. Kaip tik tuo metu pasirodė straipsnis žiniasklaidoje, kad policija „atmestinai“ atlieka savo darbą, „neieško dingusių asmenų“ ir pan. Žodžiu, eilinį kartą nepraleista proga įgelti pareigūnams, nes, ko gero, žiniasklaida taip kelia savo skaitomumo reitingus ir kas bjauriausia sėja nepasitikėjimo sėklą tarp pareigūnų ir visuomenės.
Šia savo padėka noriu pasakyti, kad mano situacijoje buvo daroma viskas ir gal net daugiau nei įmanoma. Tą galiu objektyviai teigti, nes pats dalyvavau paieškose.
Dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą apytiksliai žinojau sūnaus buvimo vietą, kur buvo išjungtas jo telefonas. Tą galimybę turėjau viešai prieinamu įrankiu. Vėliau profesionalių policijos tyrėjo dėka, gretinant ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją, liudininkų parodymus buvo nustatyta tikslesnė paieškų vieta. Jau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta informacija internetinėje erdvėje, apie be žinios dingusį asmenį, kuri davė rezultatų, o būtent mano sūnus buvo užklydęs į vienkiemį prieš Rukainių miestelį.
Liudininkas padarė paklydėlio nuotrauką, kurią kartu su tyrėju važiavome pažiūrėti. Aš joje atpažinau savo sūnų. Važiavome apie 21 valandą vakaro.
Sūnaus paieška vyko pasienio ruože, todėl į paieškas aktyviai pasijungė ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, tačiau 2014-11-03 – 2014-11-06 dienomis vykdomos paieškos nedavė teigiamų rezultatų. Dingusio asmens sveikatai ir gyvybei gresiant pavojui, 2014-11-07 buvo pajungtos Viešojo saugumo padalinių pajėgos, tačiau, ačiū Dievui, jų neprireikė, nes 2014-11-07 apie 10 val. sūnus buvo surastas netoli Rukainių miestelio, Vilniaus rajone, ir perduotas man.
Sūnaus paiešką organizavo ir joje dalyvavo daug Vidaus reikalų sistemos pareigūnų. Nežinau tikslių jų pareigų, tačiau žinau kai kurių pavardes, tai policijos pareigūnas Antonis Mikulskis, tyrėjas Vladislavas Travkinas, Rukainių policijos darbuotojai, VSAT Vilniaus rinktinės vadovas Vidas Mačaitis, jo pavaduotojas Edvardas Černiauskas, užkardos vadovas Giedrius Matkevičius, jo pavaduotojas Andrius Mangevičius, VSAT kinologai, kiti VSAT pareigūnai (deja, nežinau net jų pavardžių). Jų buvo daug ir jie dirbo atsakingai ir profesionaliai.
Puikiai suprasdamas, kad negaliu daryti įtakos sprendimams, tačiau nuoširdžiai prašau esant galimybei paskatinti visus minėtus pareigūnus ir kitus pareigūnus, dalyvavusius paieškoje ir jų organizavime.“
