15min pačioje metų pabaigoje pasakojo apie baudžiamąją bylą, iškart tapusia rebusu teismui. Jei Vilniuje iš tiesų buvo įvykdyta stambi 300 tūkst. eurų vertės žemės sklypo afera, ar visas reikalas galėjo būti be apčiuopiamos piniginės naudos? Juolab jei siekiama nuteisti konkrečius žmones bei juridinį asmenį ne „už gražias akis“, o už realias nusikalstamas veikas, įvardijamas ne šiaip sukčiavimu, bet netgi stambiu.
Prokuratūros protestai nepadėjo
Keturis veikėjus buvo bandoma nuteisti už valstybinės žemės aferą, kai sklypą mėginta tik išsinuomoti, o kokio dydžio iš to būtų gauta nauda, lig šiol belieka tik spėlioti.
Atsakymo į šį esminį klausimą (apie naudos dydį, t.y. galimo sukčiavimo mastą) Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs iš prokuratūros baudžiamąją bylą su įspūdingos apimties, bet abejonių sukėlusios kokybės kaltinamuoju aktu, ieškojo trumpai – jau po pirmo posėdžio nutarė grąžinti bylą prokuratūrai.
Aukštesnis teismas irgi patvirtino, kad brokuotos bylos apylinkės teisme nagrinėti nereikėjo – pirmiau prokurorai privalo ištaisyti trūkumus.
Tiesa, Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai tokį įvykių posūkį mėgino užprotestuoti. Bylą kuruojanti pareigūnė dar posėdžio metu stengėsi įtikinti, jog būtent tokie, o ne kitokie suformuluoti kaltinimai jai neatrodo ydingi.
Teisėjai priėmus nutartį dėl bylos grąžinimo, prokuratūra ir dar sykį nenuleido rankų – pabandė apskųsti procesinį sprendimą aukštesniam teismui. Tačiau ir Vilniaus apygardos teismo 3 teisėjų kolegija dabar pasakė tą patį: tokios brokuotos bylos nesivarginusi nagrinėti jų kolegė iš apylinkės teismo – visiškai teisi.
15min rašė, kad galimą spragą šioje byloje kaltinamųjų advokatai buvo užčiuopę iškart: jei kaltinime nenurodyta, kokią tiksliai turtinę naudą galbūt padarytu nusikaltimu gavo teisiamieji, tai vertinama kaip esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.
Vieną kaltinamųjų ginantis advokatas, buvęs žinomas prokuroras Mindaugas Dūda tąkart teismo posėdyje kartojo: byla turi būti grąžinta į prokuratūrą.
Anot teisininko, nesvarbu, kad interesų centre atsidūręs sklypas Vilniaus pakraštyje yra vertas 0,3 milijono eurų: juk niekas jo užvaldyti nuosavybės teise ir nebandė. Pagal pareikštą kaltinimą, įgyti didelės vertės turtinę teisę buvo siekiama sklypą neteisėtai išsinuomojant, bet kokia iš to būtų gauta nauda?
„Kaltinime nėra įvardinta nuomos teisės vertė. Įgytos turtinės teisės vertės nenurodymas yra esminis trūkumas, toks kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų“, – kartojo M.Dūda.
Į šį esminį argumentą Vilniaus miesto apylinkės teismas ir atsižvelgė.
Advokatas M.Dūda posėdyje kaip tik papasakojo apie kitą, jo žodžiais tariant, teisme jau išbrokuotą „ypatingai tapačią“ bylą. Joje buvo kiti teisiamieji, tačiau gynėju dirbo jis, o priešingoje barikadų pusėje stovėjo ta pati prokurorė Jūratė Karčinskienė.
Tas pats Vilniaus m. apylinkės teismas, tik kita teisėja, priėmė nutartį, kad byla dėl jos broko turėtų būti grąžinama „remontui“ į prokuratūrą. Pirmuoju atveju Vilniaus apygardos prokuratūra su tokiu teismo požiūriu irgi buvo nesutikusi, tačiau ir aukštesnis teismas atmetė prokurorės apeliaciją, patvirtindamas pirminės nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Beje, prokurorų kompetencija skųsti jiems neįtinkančius teismų verdiktus ne sykį buvo sukėlusi abejonių. Vienas iš ryškesnių, netgi skandalingų pastarojo metų pavyzdžių – valstybiniam kaltinimui nesėkminga byla, susijusi su 700 tūkst. litų pagrobimu 2010–2011 m. iš SEB bankomatų. Itin skambi vagystė taip ir liko neištirta, kai ilgus metus teisti 6 asmenys teisme buvo visiškai išteisinti.
Apeliacinį prokurorės skundą toje byloje nagrinėjęs teisėjas Ernestas Rimšelis buvo viešai pastebėjęs, kad jame nėra argumentų. Šiuo klausimu prokuratūros pozicija, pateikta 15min, buvo tokia: esą argumentų neturėjimas prokurorui neturėtų tapti kliūtimi skųsti neįtikusius teismo nuosprendžius.
15min kol kas neskelbia, kokie asmenys ir bendrovė atsidūrė teisiamųjų suole šioje atmestinai parengtoje žemės sklypo byloje. Jei prokurorai sugebės parengti Baudžiamojo proceso kodeksą atitinkantį kaltinimą ir iš naujo pateiks jį teismui, byloje minimų 4 fizinių asmenų ir vienos įmonės atsakomybė galbūt bus įvertinta ateityje.
