Nuo 9 val. trečiadienį posėdžiaujančio Vilniaus apygardos teismo teisėjas pranešė, kad Gintaro Petriko byloje tęsiamas įrodymų tyrimas ir beliko apklausti kaltinamąjį. G.Petrikas teismui patvirtino, kad pažadą šiandien duoti parodymus tesės.
Tačiau gavęs žodį, G.Petrikas pareiškė abejojantis, ar jam verta ką nors kalbėti. Verslininkas teigė kaltinamajame akte perskaitęs, jog jo kaltė neabejotina, dar net nesibaigus teismui.
„Čia jau įvardyta, kas esu kaltas“, – piktinosi ir stebėjosi kaltinamasis.
Šiuo žodžius pavadinęs lyrika, G.Petrikas pagaliau prabilo iš esmės. „Kaltės nepripažįstu“, – pareiškė kaltinamasis ir ėmė dėstyti argumentus.Čia aš pateikiamas kaip kažkokia mistinė figūra, hipnotizuotojas, ką aš pasakau – tą jie ir daro“, – iš kaltinimo medžiagos kylančio įvaizdžio kratėsi G.Petrikas ir tikino, kad niekam nebuvo pagrindo jo bijoti.
„Tai buvo teisingas, normalus verslas“, – teismui pareiškė G.Petrikas. Jis pamėgino smulkiai išaiškinti, kaip veikė EBSW grupė. Jo teigimu, tai buvo privačių asmenų kompanija, kuri privatizavimo laikotarpiu stengėsi pigiai įsigyti įvairių įmonių, jas atstatyti, reorganizuoti ir parduoti brangiau.
G.Petrikas teisme pareiškė, kad visą šį verslą sąmoningai ar nesąmoningai sužlugdė teisėsauga. „Teisėtai galėjo būti areštuota tik Kauno holdingo kompanijos veikla, o tie areštai paralyžiavo visų bendrovių veiklą“, – kaltinamasis pasakojo, kad esą dėl negrąžinamų skolų buvo uždarytas už grotų dar tada, kai nebuvo suėję terminai tiems kreditams grąžinti, o išėjęs į laisvę, anot G.Petriko, jau buvo praradęs įtaką, todėl negalėjo išgelbėti įmonių nuo bankroto.
Žmonai bus sunku įsidarbinti
Prieš keliolika metų kurdamas savo finansų imperiją, EBSW prezidentas G.Petrikas ėjo ir Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) tarybos pirmininko pareigas.
Buvę šio banko vadovai Algimantas Barusevičius ir Kristina Dabašinskaitė yra teigę, kad tik vykdydavo G.Petriko nurodymus, ką ir kaip reikia daryti, mat bijojo šios įtakingos asmenybės.
„Čia aš pateikiamas kaip kažkokia mistinė figūra, hipnotizuotojas, ką aš pasakau – tai jie ir daro“, – iš kaltinimo medžiagos kylančio įvaizdžio kratėsi kaltinamasis.
G.Petrikas pabrėžė, kad vos 20 mln.litų LVBK įstatinis kapitalas buvo neproporcingai mažas, mat „bankas turėjo milijonines apyvartas“. Tačiau Vyriausybė didinti įstatinio kapitalo nesutiko. „Tai ir buvo pagrindinė problema, kodėl bankas buvo sužlugdytas“, – tikino kaltinamasis.
Jis piktinosi, kad abu LVKB vadovai ėmė versti kaltę jam vienam tik tada, kai jis pabėgo iš Lietuvos.
„Jei jie jautė kokį nors spaudimą, tai yra žmogiškas faktorius, taip galėjo būti. Bet niekada nesu jiems davęs nurodymų, gąsdinęs. Mes bendraudavome dalykiškai, jie buvo išrinkti akcininkų susirinkime, o Vyriausybė turėjo 51 proc. LVKB akcijų“, – apie galimas įtakas aiškino G.Petrikas.
Kalbėdamas apie tai, jog A.Barusevičius su K.Dabašinskaite galėjo pažerti priekaištų, kol jis pats dar buvo Lietuvoje, G.Petrikas lygino save su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu Henriku Daktaru. „Žmonės prieš Daktarą teisme liudija ir nebijo, tai nemanau, kad manęs turėtų bijoti“, – sakė jis.
Savo advokato V.Sviderskio paskatintas, G.Petrikas pasakojo apie savo šeimą: tikino, kad žmonai bei trims nepilnamečiams vaikams gresia nepriteklius. Šiuo metu tvarkomi dokumentai, kad jau šią vasarą jie galėtų grįžti iš JAV į Lietuvą. „Ir dabar aš išlaikau šeimą, o grįžus čia Joanai turbūt bus sunku įsidarbinti, todėl visas išlaikymas grius ant mano pečių“, – sunkią padėtį teismui siūlė suprasti Kauno verslininkas.
Egzekucija už grotų
Kaltinimą palaikantis prokuroras G.Petriko paprašė atsakyti, kodėl jis pabėgo iš Lietuvos ir daugelį metų slapstėsi. „Iš pradžių dingau dėl to, kad mano gyvybei grėsė pavojus. Gavau informacijos, kad ruošiamas susidorijimas, ir greitai. Todėl išvažiavau be pasiruošimo, per vieną dieną, taip, kaip stoviu“, – kalbėjo verslininkas ir pripažino, jog iš šalies tai tikrai galėjo atrodyti kaip pabėgimas ir „palikimas visų likimo valiai“, kas susidūrė su jo diriguojamo verslo sunkumais.
Bylą nagrinėjantis teisėjas teiravosi G.Petriko, ar teisingi jo paties byloje anksčiau duoti parodymai, ar jie nebuvo išgauti neteisėtai. Kaltinamasis minėjo, kad spaudimo būta, tačiau netikslumų pagal jo pasakojimus surašytoje medžiagoje teigė nematantis.
Teisėjas taip pat pasitikslino, ką byloja byloje esanti pažyma apie G.Petriko sumušimą, užfiksuotą dar prieš jam išvykstant iš Lietuvos. „Tai įvyko Kauno tardymo izoliatoriuje. Buvau uždarytas į tam tikrą kamerą, kur viskas buvo paruošta egzekucijai. Ten buvo 6 asmenys, 5 iš kurių buvo susitarę ir dalyvavo tame veiksme. Šeštojo veido aš net nemačiau, jis apsimetė, kad miega nusisukęs į sieną“, – pasakojo G.Petrikas.
Teisėjo paklaustas, ar dėl šios egzekucijos kam nors skundėsi, kaltinamasis šmaikštavo: „Ne, tuo metu pasakiau, kad paslydau ir griuvau, ir taip 15 kartų – vis slysdavau ir griūdavau!“
Paprašė areštuoti sąskaitas
Prokuroras Gintaras Plioplys trečiadienį teismo prašė areštuoti keletą G.Petriko banko sąskaitų, kuriose, kaip paaiškėjo, dar yra pinigų. Anot prokuroro, Rygos „Saulės“ banke G.Petrikas turėjo 700 tūkst. JAV dolerių sąskaitą, o dabar ten yra 150 tūkst. dolerių, nes kitai sumos daliai uždėtas areštas.
Be to, viename Danijos G.Petrikas turėjo 26 882 JAV dolerius, o dabar jų liko tik 328. „Prašome uždėti areštą, nes mes tas lėšas galimai galime prarasti“, – argumentavo prokuroras, teismui priminęs, kad kaltinamasis šioje byloje įtariamas iššvaistęs per 18 mln. litų sumą.
Savo ruožtu G.Petrikas sakė pats nesuprantis, kas šeimininkauja jo sąskaitose. „Apie 300 tūkstančių dolerių dar turėtų būti toje sąskaitoje. Man labai įdomu, kur dingo tie pinigai, jei jie buvo areštuoti“, – stebėjosi kaunietis.
G.Petriko advokatas savo kliento paprašė: „Paaiškinkite šių pinigų kilmę.“
„Pardaviau vieną įmonę, birių trąšų terminalą. Už tai gavau 700 tūkstančių dolerių“, – neslėpė G.Petrikas.
Dėl prašymo areštuoti G.Petriko pinigų likučius Vilniaus apygardos teismas pasisakys vėliau.
Dėl didelės bylos apimties teismas nutarė nerengti šį penktadienį numatyto posėdžio, tad tęsti posėdį ir galbūt jau sakyti baigiamąsias kalbas šalys sutarė liepos 2 dieną.
