Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, tarp jų yra pagarsėję įvairių protestų dalyviai Andrejus Lobovas, Astra Genovaitė Astrauskaitė, Antanas Kandrotas-Celofanas.
Į posėdžius, kaip įprasta, visi kaltinamieji nesusirenka, vienas iš nedalyvaujančiųjų yra iš Pravieniškių kalėjimo konvojaus kažkodėl neatvežtas Dominykas Ščeglovas. Beveik visi kiti kaltinamieji yra laisvėje, tačiau dalis jų vėl nei atvyko, nei prisijungė prie darbo teisme per „Zoom“ platformą.
Vienas kaltinamųjų šįryt į posėdį atvyko tarsi į šventę ar mitingą – su valstybine vėliava. Tiesa, Trispalvės kotą saugumo sumetimais jis paliko lauke.
Pirmą posėdžio pusvalandį teismas vėl skyrė tam, kad išvardintų ir išsiaiškintų, kas dalyvauja posėdyje, o kas ne. Po to kolegijos pirmininkas informavo, kad vėl gauta daugybė prašymų, tarp jų – kaltinamosios A.G.Astrauskaitė nušalinimas teisėjų komandai. Šis reikalavimas šįkart paliktas net nenagrinėtas, nutarė teismas. „Šis prašymas ne kartą buvo išspręstas“, – pabrėžė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.
Vienas advokatų paprašė grąžinti jo ginamajam revolverį, paimtą per kratą.
Vienas advokatų buvo paprašęs grąžinti jo ginamajam revolverį. Teisėtai laikomą ginklą pareigūnai buvo paėmę iš Rolando Strež per sulaikymą ir kratą jo namuose. Teisėjas pareiškė, kad prašymų stadija baigta ir šis procesinis pageidavimas taip pat paliekamas net nenagrinėtas.
A.Kandrotas įpareigotas niekur neišvykti
Savo ruožtu teismas pranešė iš dalies tenkinęs prokurorų prašymą ir paskyrė naują kardomąją priemonę A.Kandrotui-Celofanui, kurios prireikė panaikinus anksčiau nepagrįstai skyrus Celofanui namų areštą.
„Antanui Kandrotui skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš savo naujai nurodytos gyvenamosios vietos“, – sakė teisėjas. Anksčiau A.Kandrotui skirtą kitą kardomąją priemonę – namų areštą – liepos pabaigoje panaikino Vilniaus apygardos teismas. Tuomet galutine ir neskundžiama nutartimi jis nusprendė, kad ši kardomoji priemonė yra neteisėta ir nepagrįsta, viena griežčiausių kardomųjų priemonių pernelyg suvaržo kaltinamojo teises.
Namų areštas vyrui buvo paskirtas už pasišalinimą iš teismo salės be teismo leidimo, primena BNS.
Kaltinami šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką
Staiga paaiškėjo, kad vieno kaltinamojo atžvilgiu iki šiol nėra perskaitytas kaltinamasis aktas. Teismas paprašė prokurorų tai padaryti.
Kaltinamieji 2021 metų rugpjūtį riaušių prie Seimo byloje kaltinami mėtę akmenis į pareigūnus ir prieš juos smurtavę, išprovokavę žmonių sambūrį ir šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką, primena BNS.
-
Riaušių prie Seimo baudžiamojoje byloje – priverstinis 7 kaltinamųjų atvesdinimas
-
Teisėjų ir pliekiamas, ir glostomas A.Lobovas nenustoja jų peikti: „Pijokai! O jei salėje bus karšta – išsirengsiu“
-
Riaušių bylos dalyvius sukviesti į teismą sunku: „Gavo 9 dūrius peiliu, nežinau, kada medikai leis“
-
Į baudžiamąją bylą jos dalyvis atvyko „mafijos“ limuzinu „Mercedes“: kokią žinią jis siunčia?
Pagal paskelbtus kaltinimus, vyrai ir moterys į pareigūnus mėtė ne tik akmenis, bet ir vandens butelius, betono gabalus, smūgiavo vėliava.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Į šiandienos posėdį vienas kaltinamųjų atsinešė didelę Lietuvos trispalvę su kodu. Paklaustas apie šio ryškaus valstybinio atributo idėją, vyras kalbėjo aptakiai, tuo pačiu leisdamas suprasti, kad rengiamas kažkoks pasirodymas teismo salėje posėdžio metu.
Procesas iš lėto, bet juda
Rugsėjo 20 d. vienas kaltinamųjų pareiškė duosiąs parodymus, tačiau staiga persigalvojo – nutarė pasinaudoti teise atsakinėti į proceso dalyvių klausimus tik po vėlesnėje proceso stadijoje.
Atsirado kitas savanoris, nevengiantis parodymų duoti dabar. Kaltinamasis minėjo, kad su antrąja puse į mitingą prie Seimo atvyko nuo ryto, bet liko stebėti ir vakarinės, neramumų fazės.
„Ne kiekvieną dieną gali mesti akmenį ir likti nenubaustas!“
„Atsitraukėme. Bet pradėjo vėl tas dujas purkšti. Tada visi pradėjo akmenis mėtyti. Mečiau ir aš porą sykių. Bandos jausmas gavosi“, – komentavo savo elgseną teisiamasis, savo kaltę pripažįstantis „iš dalies“.
„Ne kiekvieną dieną gali mesti akmenį ir likti nenubaustas!“, – toks iš minios tą vakarą girdėtas šūkis įsiminė šiam kaltinamajam. Tokiu lozungu riaušių įkarštyje patikėjęs, dabar teismo salėje vyras dėl to atgailauja, apgailestauja.
„Jūs vykote į mitingą – galvojote, kad pažeidžiate teisę, ar kaip tik vykdėte savo pareigą?“, – tokį klausimą turėjo kaltinamoji A.G.Astrauskaitė. „Galvojau, kad vykdžiau pareigą“, – atsakė apklausiamas kaltinamasis.
Netrukus po 11 val. teismas paskelbė paankstintą pietų pertrauką, motyvuodamas proceso dalyvių skundais dėl tvankios salės ir tuo, kad iki vidurdienio atlikti dar vieno kaltinamojo apklausos (grįžus į posėdį po trumpos pertraukėlės) vis tiek neužtektų laiko. Jokio su vėliava susijusio pasirodymo kaltinamieji iki pertraukos taip ir nesurengė.
Kiaušinius dalijo žmogus su kuprine
Po valandos pertraukos teismas grįžo į salę tęsti darbo: vykdoma dar vieno kaltinamojo apklausa.
„Pradėjo daužyti, stumdyti žmones. Pareigūnas kažkokią moterį pargriovė, ją gulinčią dujom vaišino – normalu?“, – retoriškai klausė teisiamasis, kaltindamas dėl neramumų labiau pareigūnus, o ne protestavusius žmones.
Vyras teismui pripažįsta mėtęs kiaušinius į Seimo ir jį saugojusių pareigūnų pusę. Pamena, kad sviedė du kiaušinius.
„Iš kur gavote tų kiaušinių?“, – pasitikslino teisėjas.
„Ten, žinokit, dalino. Stovėjo kažkoks žmogus su kuprine“, – tvirtino kaltinamasis. Jis pabrėžė atvykęs prie Seimo tik pasižiūrėti, kaip vyksta mitingas – jokių riaušių vykdyti neplanavo, bet „įvyko taip, kaip įvyko.“
Šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole pažymėta, kad jis pasilenkė prie žemės ir paėmė kelis akmenis. Kaltinamasis šį įrašą užprotestavo: ragino iškviesti parodymus užrašiusią tyrėją ir priversti prisipažinti, kad ji padarė klaidą, kurią ji pati esą žadėjo pataisyti.
Kaltinamasis su advokatės pagalba prašo šioje byloje atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Į tribūną teismas pakvietė Audrių Kavaliauską. Vyras pasipiktino, ne pirmą sykį posėdžio metu pašauktas Andriumi. Teisėjas atsiprašė ir pasitaisė.
A.Kavaliauskas prisiminė, kad baiminosi, jog būdamas nepasiskiepijęs, negalės naudotis viešuoju transportu. Tai kėlė jo nepasitenkinimą, jis jautėsi turįs motyvą dalyvauti mitinge prie Seimo.
Anot šio kaltinamojo, per mitingą naudotos stilizuotos kartuvės nebuvo nusikalstamas, agresiją pranašaujantis atributas. Pasak A.Kavaliausko, jei prokuroro požiūris toks, turi būti keliamos bylos ir tiems, kas naudoja tokio pobūdžio išraiškos priemones, tarkime, teatre.
„Išrinkome Seimą, o Seimas neatstovauja žmonėms“, – požiūrį glaustai įvardijo teisiamasis.
„Galvojau, kažkas čia bus“
Vis dėlto, kaip pripažino šis kaltinamasis, vakarop prie Seimo kilo sambrūzdis.
„Galvojau, kažkas čia bus“, – taip vyras pamena vaizdą, kai atvyko specialiosios pajėgos, pareigūnai ėmė traukti skydus, dėtis šalmus.
Pasak A.Kavaliausko, vienas pareigūnų išsitraukė „Winchester“ ginklą, nukreipė jam į galvą ir liepė trauktis atokiau.
Pasak A.Kavaliausko, vienas pareigūnų išsitraukė „Winchester“ ginklą, nukreipė jam į galvą ir liepė trauktis atokiau. Mitinguotojas teisme teigė tuomet suabejojęs, ar šautuvu ginkluotas pareigūnas turėjo teisę taikyti tokią spaudimo priemonę. Esą net buvo pasakyta frazė, kad reikalavimo trauktis neįvykdžius – „šausiu.“
„Sakau, vyrai, gal baikit“, – savąją reakciją prisiminė mitinguotojas.
„Aš asmeniškai nieko neatlikau, tik stebėjau. Aš stovėjau atokiau. Gerbiamas teisme, prašau pažiūrėti filmuotą medžiagą“, – ragino kaltę kategoriškai neigiantis kaltinamasis.
Bylos medžiagoje A.Kavaliauskas įvardijamas kaip aktyvus riaušių dalyvis. Kaltinamojo akto duomenimis, prie Seimo jis metė mažiausiai tris akmenis.
„Pradėjo žmones daužyti spec. priemonėmis, dujomis – įvyko atgalinė reakcija, žmonės įsiaudrino“, – neramumų paaiškinimą turėjo, tačiau asmeninės atsakomybės kratėsi kaltinamasis.
Jis svarstė, kad įtarimų sukėlė nebent jo pasilenkimas. „Galbūt pasilenkiau, kad batą užsiriščiau“, – versiją iškėlė, A.Kavaliauskas. Riaušininkai tuo metu lenkėsi, nes rinko nuo žemės akmenis. „Jūs tris kartus batą užsirišote?“, – įžvelgęs galimą gudravimą, labiau replikavo nei klausė vienas prokurorų.
Teisme vėl buvo paskelbta pusvalandžio pertrauka, išvėdinta salė.
Apklaustas pirmas nukentėjusysis
Pavakarę teisme prasidėjo nukentėjusiųjų apklausa.
Pirmasis į tribūną stojo per riaušes nukentėjęs pareigūnas Marekas Mickevičius.
Tuometis Viešojo saugumo tarnybos (VST) darbuotojas prisiminė atvykęs prie Seimo, kai gavo vadovybės pavedimą – ten vyksta neramumai, reikia padėti užtikrinti tvarką.
„Ir akmenų gavau, ir replikų visokių gavome dėl savo funkcijų vykdymo“, – sakė M.Mickevičius.
Teisėjas pasitikslino, kaip jis nukentėjo, jei dėvėjo kaukę, turėjo apsauginį skydą.
Flanginių atakų mes negalime atlaikyti. Yra tam tikros pareigūnų vietos, kurios nėra apsaugotos.
„Gerbiamas teisme, prašau suprasti, flanginių atakų mes negalime atlaikyti. Yra tam tikros pareigūnų vietos, kurios nėra apsaugotos. Jie gauna traumas, sužalojimus“, – pasakojo nukentėjęs pareigūnas.
Jis dar pridūrė: „Daug akmenų. Tai buvo kruša.“
Kamantinėjamas vieno advokato apie tai, kokią skriaudą patyrė, nukentėjusysis ant savo rankos pademonstravo suskaldytą laikrodį. Pareigūnas prasitarė, kad šis aksesuaras jam tapo brangiu simboliu.
„Laikas tai yra labai trapus. Vienas akmenukas gali viską užbaigti“, – filosofiškai pakomentavo nukentėjusysis.
Mitinguotoja trankė, badė vėliavos kotu
Per neramumus prie Seimo šiam nukentėjusiajam įsiminė mitinguotoja Erika Andriukaitienė. Anot M.Mickevičiaus, ji vėliavos kotu daužė VST ir policijos pareigūnams per šalmus, badė į skydus.
„Kas davė įsakymą organizuoti operaciją prieš mitinguotojus?“ – nukentėjusiojo klausė kaltinamosios A.G.Astrauskaitės advokatas.
„Nesupratau klausimo“, – prisipažino M.Mickevičius, sukėlęs salėje kaltinamųjų juoko bangą.
Perklaustas to paties dar sykį, nukentėjusysis kaip operacijai vadovavusį asmenį įvardino pulkininką Vidmantą Žilakauską. O įsakymą tą operaciją įvykdyti buvo davęs tuometis VST vadovas generolas Ričardas Pocius.
„Kokių turite imtis veiksmų, kai prieš jus yra atsiklaupę žmonės ir skanduoja „Lietuva?“, – teiravosi vienas advokatų, tačiau konkrečiai į šį labiau retorinį klausimą M.Mickevičius neatsakė.
Pildoma
