Prielaidomis pagrįsta byla turėtų būti nutraukta, o jis – nedelsiant paleistas į laisvę. Taip nusiteikęs į aukščiausios instancijos teismą ėjo žagintojas ir žudikas Ruslanas Morkūnas (gim. 1987 m.), kurio ciniškus išvedžiojimus apie šios kraupios istorijos aplinkybes teisėjai besąlygiškai atmetė.
Išsiskyrusi dviejų vaikų motina Olga R. (gim. 1971 m.) Vilniaus Vingio parke buvo nužudyta 2011 m. balandžio 29 dieną.
Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad teko pakeisti ir 2012 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, ir 2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Pakeitimų esmė: LAT konstatavo, kad žudikas buvo ne plėšikas, o vagis. Mat auka, kai nusikaltėlis pasisavino jos turtą, buvo jau nebegyva.
Tyrimo metu nustatyta, kad išsiskyrusi dviejų vaikų motina Olga R. (gim. 1971 m.) Vilniaus Vingio parke buvo nužudyta 2011 m. balandžio 29 dieną. Byla ištirta ir teismui perduota 2011 m. gruodžio 15 dieną.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, kad auka su vyriškiu susipažino Vilniaus autobusų stotyje ir kartu nuvyko į miesto parką, kur vartojo alkoholį. R.Morkūnas kaltinamas išžaginęs moterį ir vėliau, siekdamas nuslėpti įvykdytą išžaginimą, ją nužudęs.
R.Morkūnas iki pat galo mėgino aiškinti, kad byloje nėra jokių faktų apie smurtinę moters mirties kilmę. Esą aistringų santykių metu vilnietę galėjo ištikti insultas arba infarktas.
Aukščiausiajam Teismui nusikaltėlis neneigė, kad turėjo lytinių santykių su moterimi. Tačiau jie esą vyko abipusiu noru. Todėl byloje esanti ekspertų išvada, kad moteris turėjo prievartinių lytinių santykių, o jos mirtis, siekiant nuslėpti išžaginimą, buvo smurtinė, anot nuteistojo, yra neteisinga. „Sužalojimai atsirado lytinio akto metu, nes pati nukentėjusioji prašė tokio pobūdžio veiksmų“, – ciniškai pareiškė R.Morkūnas, kuris, ekspertizės duomenimis, reikalaudamas sekso sudavė ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajai į veidą, padarydamas kraujosruvas liežuvyje, veide, smilkinių srityje.
Patenkinęs lytinę aistrą, žagintojas nutarė nuslėpti šį nusikaltimą – auką tiesiog pasmaugė.
Nuteistasis R.Morkūnas iki pat galo laikėsi versijos, kad byloje nėra jokių faktų apie smurtinę moters mirtį – esą aistringo santykiavimo metu vilnietę galėjo ištikti insultas arba infarktas.
Po nužudymo R.Morkūnas pagrobė nukentėjusiajai priklausiusių daiktų.
Siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas, R.Morkūnas pasikvietė į pagalbą pažįstamus Artūrą Apolianską (gim. 1986 m.) ir Anželiką Voiciukevič (gim. 1987 m.), su kuriais kartu nuvyko į prekybos centrą ir nusipirko tris butelius degaus skysčio bei latekso pirštines.
Kartu su A.Apoliansku grįžęs prie nukentėjusiosios lavono, R.Morkūnas aplaistė moters kūną degiu skysčiu ir tyčia jį padegė. Toks poelgis įvertintas kaip mirusiosios palaikų išniekinimas.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad R.Morkūno nusikaltimas neturėtų būti traktuojamas kaip nužudymas iš savanaudiškų paskatų. Todėl ir aplinkybė, kad nusikaltėlis po nužudymo pagrobė nukentėjusiosios turtą (rankinę, mobilųjį ir porą sidabrinių žiedų), teisiškai vertinama ne kaip apiplėšimas, o kaip vagystė.
Po LAT įvertinimo R.Morkūnui paskirta nauja, ne 16, o 15 metų galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės jo bendrininkams nesikeitė, nes dėl jų niekas nesiskundė. A.Apolianskas buvo nuteistas kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas jam atidėtas trejiems metams.
Teismas buvo įpareigojęs nuteistąjį įsidarbinti per tris mėnesius ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.
A.Voiciukevič nuteista kalėti vienus metus, bausmės vykdymas jai atidėtas dvejiems metams.
Nužudytosios artimieji buvo pareiškę maždaug 104 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos ieškinį.
Teismas nusprendė, kad jiems turi būti atlyginta 60 tūkst. litų neturtinės ir 9 tūkst. litų turtinės žalos.
