Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteista buvusi Seimo narė Vitalija Vonžutaitė ketvirtadienį neatvyko į savo skundo nagrinėjimą Apeliaciniame teisme.
„Man tinkamai pranešta apie paskirtą posėdį, nedalyvausiu jame. Prašau nagrinėti bylą man nedalyvaujant. Savo skundą palaikau“, – teismui raštu pranešė nuteistoji.
Ji nenurodė, dėl kokios priežasties neatvyko į teismą.
Valstybės kaltintojas prokuroras Saulius Verseckas pareiškė, kad byla toliau gali vykti ir be nuteistosios, nes posėdyje dalyvauja vienas iš jos gynėjų. V.Vonžutaitei skirtas valstybės advokatas į posėdį neatvyko dėl ligos.
„Tęsti posėdį kliūčių nėra“, – sakė teisėja Violeta Ražinskaitė. Teismas nusprendė pradėti baigiamąsias kalbas – klausytis advokato ir prokuroro pasisakymų.
S.Versecko teigimu, atsižvelgiant į įsiteisėjusius nuosprendžius Darbo partijos byloje, turi būti koreguojamas ir V.Vonžutaitės nuosprendis.
Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį nusprendė, kad partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė negali būti nuteisti už sukčiavimą. Todėl, pasak S.Versecko, V.Vonžutaitės veiksmai taip pat negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Tačiau nuteisimas už apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą, pasak prokuroro, turi būti paliktas galioti, jį naikinti „nėra jokio pagrindo“.
Kaltės nepripažįstanti ir parodymų neduodanti V.Vonžutaitė skundu prašo panaikinti visą beveik prieš ketverius metus paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Juo ji pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimo ir sukčiavimo.
Nuteistoji skunde teigia, kad panaudotos operatyvinės priemonės pažeidžia jos lūkesčius į teisingą teismą, teisę į privatumą, proporcingumo reikalavimus.
S.Verseckas priminė dar 2000-siais priimtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame sakoma, kad asmuo negali tikėtis privatumo darydamas nusikalstamas veikas, tokioje situacijoje jis pats atsisako teisės į privatų gyvenimą.
„Operatyviniai veiksmai buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais. Operatyviniais veiksmais siekta atskleisti V.Vonžutaitės ir kitų asmenų galbūt daromus nusikaltimus valstybės konstitucinei santvarkai“, – sakė S.Verseckas.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013 metų liepą nuosprendžiu yra konstatavęs, kad Darbo partija nuolat gaudavo pajamų, kurias slėpė, pajamų šaltinius įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais slėpti partijos rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad iš neoficialių lėšų 2004 metais finansuota dalis rinkimų kampanijos.
S.Verseckas teigė, kad V.Vonžutaitės kaltė byloje grindžiama ne tik operatyviniais duomenis – gerokai daugiau duomenų gauta ikiteisminio tyrimo metu.
Tuo metu V.Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas teismo prašė atsižvelgti į proceso trukmę.
„Negalima ginčytis, kad byla didelės apimties, daug liudytojų. Dėl tam tikrų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių konstitucingumo buvo keltas klausimas. Teismas priėmė sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, byla užtruko“, – sakė advokatas.
Jis taip pat priminė, kad byloje buvo keičiamas kaltinimas, pirmos instancijos teisme du kartus keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Be to, advokato vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne pilnai, o spragas reikėjo likviduoti teisme, kad ir buvo daroma.
„Ji neturėjo konfliktų su Baudžiamuoju kodeksu, dabar niekur nedirba ir prižiūri tris mažamečius vaikus. Prašu tenkinti jos skundą“, – sakė gynėjas.
Apeliacinis teismas gegužės 11 dieną rengia paskutinį šios bylos posėdį ir paskutiniam žodžiui kviečia nuteistąją V.Vonžutaitę.
