Be V.Vonžutaitės negali apklausti VMI specialisčių
V.Vonžutaitės advokatas teismui pranešė, kad parlamentarė neatvyko dėl ligos ir pateikė medikų pažymą.
Parlamentarė V. Vonžutaitė nedalyvavo ir ankstesniame posėdyje, kuris vyko gegužės 5 dieną.
„Negalime apklausti specialisčių, nes aiškinantis gali kilti naujų klausimų. Tačiau atliksim kitus darbus – ištirsim rašytinius įrodymus pagal skundo argumentus“, – paskelbė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Parlamentarė nedalyvavo ir ankstesniame posėdyje, kuris vyko gegužės 5 dieną, tačiau tąkart teismas apklausė kultūros ministro patarėją Dalią Vencevičienę, kuri yra dirbusi Darbo partijos būstinėje ir buvo pakviesta liudyti gynybos prašymu.
Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, kuris taip pat yra nuteistasis byloje, yra sakęs, jog, jo manymu, nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma mini mažesnes oficialioje Darbo partijos buhalterijoje neapskaitytas sumas nei nurodyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad kol kas nesusipažinęs su naujais Mokesčių inspekcijos dokumentais, ir teigė, kad korekcijos nekeistų bylos esmės.
Parlamentarė V.Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.
V.Gabšys prašė bylą atidėti dar vėliasniam laikui
Darbo partijos bylos nagrinėjimas atidėtas savaitei, nepaisant to, kad nuteistasis parlamentaras Vytautas Gapšys pageidavo, kad numatytas posėdis neįvyktų, nes jis tądien turi dalyvauti Konstitucinio Teismo nagrinėjamoje byloje.
V.Gapšys turi rinktis prioritetus – ar atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme, kur gali gali atstovauti kitas, ar dalyvauti byloje, kurioje jis nuteistas, – sakė teisėja V.Ražinskaitė.
Teisėja Violeta Ražinskaitė sakė, kad Seimo bus prašoma, jog Konstitucinio Teismo byloje būtų paskirtas kitas parlamentaras.
„Be abejo, jūsų situacija nėra paprasta, tačiau V.Gapšys yra įgaliotas atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme, bet jis nėra vienintelis teisininkas Seime – Seime yra daugiau teisininkų Seimo narių. Mes pasiūlysime, parašysime oficialų raštą Seimui, kad vietoj V.Gapšio įgaliotų kitą teisininką. Prokuroras yra teisus sakydamas, kad V.Gapšys turi rinktis prioritetus – ar atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme, kur gali gali atstovauti kitas, ar dalyvauti byloje, kurioje jis nuteistas“, – sakė teisėja V.Ražinskaitė.
V.Gapšys tikino, kad Konstituciniame Teisme jis pats rašė argumentus, be to, dalis teisininkų, kurie yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, yra jo oponentai.
„Senatis šioje byloje nėra taikoma, gerbdami Konstitucinį Teismą, galėtume padaryti pertrauką“, – prašė V.Gapšys.
Jis sakė, kad Konstitucinio Teismo prašė rengti rašytinį procesą, tačiau buvo nuspręsta kitaip.
Tuo metu prokuroras S.Verseckas teigė, kad politikas laisvas nuspręsti, kurioje dalyvauti byloje. Be to, jis turi gynėjus.
Posėdžio laikas pritaikytas V.Gabšio patogumui
Vis tik vėliau Apeliacinis teismas pakeitė posėdžio laiką tam, kad politikas galėtų dalyvauti abiejose bylose. Suplanuotas posėdis ryte perkeltas į popietę, ir į jį kviečiamos mokesčių inspekcijos specialistes.
„Kadangi V.Gapšys pageidauja dalyvauti visuose Lietuvos apeliacinio teismo posėdžiuose vadinamojoje Darbo partijos byloje, o be jo minėtos VMI specialistės negali būti apklaustos, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pavėlinti gegužės 20 dienos posėdžio laiką ir jį surengti ne 10 val., o 13 val., kad nuteistasis V.Gapšys galėtų dalyvauti abiejų teismų posėdžiuose, nesutrikdant nė vienos bylos nagrinėjimo“ – rašoma teismo pranešime.
Darbo partijos byla – ilgiausia prokuroro S.Versecko praktikoje
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad nuo 2006 metų trunkanti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla yra ilgiausia jo praktikoje.
„Tokio ilgumo savo asmeninėje praktikoje neturiu. Tačiau ne vienoje byloje procesas užsitęsia, tai yra didelė problema. Lietuva dėl to netgi dažnai turi problemų Europos žmogaus teisių teisme, nes byla tęsiasi pernelyg ilgai“, – sakė S.Verseckas.
Nesakysiu vieno tokio posakio, viltis kieno motina, tačiau su kiekvienu neįvykusiu posėdžiu ta viltis nyksta, – sakė prokuroras, kai žurnalistai priminė, jog jis anksčiau vylėsi, jog byla Apeliaciniame teisme bus išnagrinėta iki pirmojo Europos Parlamento posėdžio.
„Iš vienos pusės procesą užtęsia, iš kitos pusės nurodo, kad procesas ilgas ir prašoma švelnesnių bausmių. Net ir apeliaciniuose skunduose rašoma, kad esą jeigu ir paliktų apkaltinamąjį nuosprendį, dėl ilgo proceso skirtų švelnesnes bausmes“, – kalbėjo prokuroras.
Klausiamas apie V.Vonžutaitės sveikatos pažymą, jis sakė nesąs medikas ir negalįs atsakyti, ar tos komplikacijos yra tikros, ar netikros – gydymo įstaiga pateikė pažymą, kad negali dalyvauti teismo posėdyje.
„Neturint kitų duomenų, mes negalime paneigti, kas parašyta. Nesakysiu vieno tokio posakio, viltis kieno motina, tačiau su kiekvienu neįvykusiu posėdžiu ta viltis nyksta“, – sakė prokuroras, kai žurnalistai priminė, jog jis anksčiau vylėsi, jog byla Apeliaciniame teisme bus išnagrinėta iki pirmojo Europos Parlamento posėdžio.
„Sunku atsakyti, jeigu tokiais būdais siekia vilkinti, (..) kitam žmogui teisminius procesos norisi kuo greičiau baigti, nes išsilaisvinama nuo naštos, gavus sprendimą – esi kaltas, ar nesi kaltas“, – dėstė prokuroras.
Apygardos teismo nuosprendį apskundė tiek nuteistieji, tiek prokurorai
Ikiteisminį tyrimą prokurorai pradėjo 2006 metais, iš Valstybės saugumo departamento gavę duomenų, jog Darbo partijos veikla yra galimai finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama.
Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę
2008-ųjų balandį byla pasiekė Vilniaus apygardos teismą. Bylos posėdžiai nuolat buvo atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių. Nuosprendis buvo paskelbtas tik po penkerių metų – 2013 metų liepą.
Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą Darbo partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją.
Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą.
Skundus dėl nuosprendžio pateikė tiek nuteistieji, tiek prokurorai.
Prokuroras S.Verseckas teigia, kad senaties terminas Darbo partijos byloje jau yra neaktualus, nes pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, senaties terminas nebeskaičiuojamas.
