Suprasti akimirksniu
- Su V.Romanovu siejami asmenys 2008 m. iš Ūkio banko išvedė solidžią sumą pinigų.
- Lėšos, skirtos statyboms Vilniaus pakraštyje, tapo namu Londone. Namas – V.Romanovo dukterėčiai priklausančios įmonės nuosavybe.
- Pastatas parduotas prieš įsikišant prokurorams, bet teisėsauga spėjo įšaldyti iš sandorio gautus pinigus.
- Į šias lėšas, pasislėpęs po ofšorinės įmonės skraiste, dabar pretenduoja V.Romanovo aplinkai priskiriamas veikėjas.
Ši istorija verta detektyvinio filmo. Čia figūruoja eiliniam mirtingajam neįsivaizduojamos sumos, šviesos greičiu keliaujančios iš kaimo Vilniaus pakraštyje į Londoną. O Londone V.Romanovo dukterėčia užvaldo turtą, kuris turėjo likti Lietuvoje. Čia yra ir buvęs ekonominės policijos pareigūnas, tapęs besislapstančio bankininko parankiniu bei nusikalstamo pasaulio autoritetų draugu.
Ne pati geriausia kompanija garsios kontoros advokatams. Tačiau būtent jie stovi už kadro teisinėje dramoje, nuo Lietuvos institucijų tolinančioje didžiulius pinigus, kuriuos Lietuvos prokurorai jau beveik turėjo savo rankose.
Tai atskleidžia „Paradise Papers“ tyrime nutekėję teisinių paslaugų kompanijos „Appleby“ duomenys, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms perdavė Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir žurnalistinių tyrimų centras ICIJ.
„Tristanas“ ir Volodia
Istorijos ištakos – penkerių metų senumo įvykiuose. Tada apribota Ūkio banko veikla, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl banko turto iššvaistymo. Netrukus po to Vladimiras Romanovas išvyko į Rusiją ir nebegrįžo – bankininkas gavo politinį prieglobstį.
Į Rusiją pabėgo V.Romanovas, bet ne pinigai, kuriuos jis bei jo artima aplinka galimai pasisavino iš Ūkio banko. Na, bent jau dalis tų pinigų – mažiausiai 12 milijonų eurų – ilgam įstrigo Londone.
Tačiau svarbiausia – tie pinigai neturėjo atsidurti Londone.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Ūkio banko veiklos, teisėsauga gavo prieigą prie šio banko vidinės informacijos. Būtent tai prokurorams suteikė įrodymus apie įtariamą banko turto pasisavinimą. O šis ikiteisminio tyrimo epizodas prokurorus nuvedė keistu tarptautiniu maršrutu. 10 mln. eurų, iš kurių neva turėjo būti vystomas nekilnojamojo turto projektas Vilniaus pakraštyje, nukeliavo į Londoną ir virto pastatu miesto centrinėje dalyje, kontroliuojamu V.Romanovo artimųjų.
Prokurorų vis dar gaudomas pinigų traukinys „Vilnius–Londonas“ pajudėjo prieš dešimtmetį. 2008 m. vasarį Ūkio bankas bendrovei „Tristanas“ suteikė solidžią paskolą. Jos paskirtis – nekilnojamojo turto projektas Daniliškių kaime, sostinės pakraštyje. Ten „Tristanas“ nieko nepastatė. Prokurorų surinkti duomenys rodo, jog pinigai netrukus konvertuoti į svarus ir iškeliavo labai toli nuo Daniliškių.
Per grandinę finansinių operacijų, kurioms atlikti, 15min turimais duomenimis, pakako vos poros dienų, Daniliškių projekto pinigai nukeliavo į Jungtinei Karalystei priklausančioje Meno saloje registruotą bendrovę „Vintage Holdings Limited“. Ši bendrovė – kertinis elementas visoje galimo pinigų plovimo operacijoje. Bet kalbama ne tik apie pinigus banko sąskaitoje.
Daniliškių projekto pinigams pasiekus Londoną, Ūkio banko alchemija pasiekė naują lygį. Už „Tristanui“ skirtas lėšas „Vintage Holdings“ įsigijo vertingą turtą – pastatą Londone, Grosvenor street 43.
Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis 15min nurodė, jog „Tristanas“ akivaizdžiai buvo V.Romanovo aplinkos įmonė. Taigi įtariama, jog pinigai išvesti iš banko tam, kad papildytų jo savininko aplinkos kišenes.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad UAB „Tristanas“ – įmonė, kurios vadovu ir tuo metu, kai buvo daromi pervedimai iš Ūkio banko, vieninteliu akcininku buvo Ilja Jaroslavskis. Šis asmuo taip pat yra buvęs UAB „Energolinija“ valdybos narys, UAB „Bioportus“ akcininkas, UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vadovas ir valdybos narys. Visos pastarosios įmonės taip pat susijusios su buvusiais Ūkio banko akcininkais ir tai pat yra gavę išmokų iš Ūkio banko. Banko bankroto administratorius dalį sandorių, kuriais buvo finansuojamos susijusios su Ūkio banku įmonės, yra nuginčijęs“, – raštu pateiktame komentare teigia G.Adomonis.
Jo vertinimu, „Vintage Holdings“ nusėdo mažiausiai 10,697 mln. svarų (dabartiniu kursu – daugiau nei 12 mln. eurų), galimai nusikalstamu būdu išpumpuotų iš Ūkio banko.
Prokurorai nustatė, kad „Vintage Holdings“ faktinė savininkė yra Julija Gončaruk – V.Romanovo dukterėčia, ikiteisminiame tyrime dėl banko turto iššvaistymo taip pat figūruojančios bankininko sesers Olgos Gončaruk dukra. Tai patvirtina ir nutekėję „Appleby“ duomenys. Ūkio banko paskola statyboms Daniliškėse nukeliavo į Londoną, bet nuo banko savininko toli nepabėgo.
Taigi Ūkio banko milijonai tapo V.Romanovo dukterėčios turtu Londone. Regis, geležiniai motyvai pinigų sugrąžinimui į Lietuvą. Bet viskas nėra taip paprasta.
Sudie, Daniliškės
Trumpam sugrįžkim į bendrovę „Tristanas“ ir jos neįvykdytus planus Daniliškėse. Priešingai nei Julijos Gončaruk investicija Londone, „Tristanas“ savo dienas baigė ne ką geriau nei literatūrinis herojus, kurio vardu ši įmonė pavadinta. Tik kažin ar iš meilės.
15min turimi „Tristano“ finansiniai dokumentai rodo turbūt nieko nustebinti negalinčią istoriją – Ūkio banko pinigus į Londoną išpumpavusi įmonė jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir nevystė. „Tristanas“ jau 2010 m. įgijo likviduojamos įmonės statusą, o Daniliškės taip ir nevirto nauju gyvenamuoju kvartalu. Prieš savo tristanišką baigtį, įmonė ne kartą keitė ir vadovus, ir savininkus. O vienas šiose rokiruotėse ypač įdomus.
2010 metų rudenį „Tristano“ savininke porai savaičių tapo JAV Viskonsino valstijoje registruota kompanija „Progressa LLC“. Šis vardas ir vėl susijęs su V.Romanovo imperija – sandoriai per „Progressa LLC“ figūravo ne vienoje su bankininku siejamoje istorijoje. 15min žiniomis, „Progressa LLC“ taip pat figūravo ir piniginėse operacijose, susijusiose su Londone nusėdusiais „Tristano“ pinigais.
O netrukus susipažinsite su Tomu Leščiukaičiu – buvusiu ekonominės policijos pareigūnu, tiesiogiai padedančiu „Tristano“ milijonus tolinti nuo prokurorų rankų. Tik prokurorai to nežino – kaip ir fakto, jog buvusiam pareigūnui talkina profesionalios rankos iš vienos garsiausių Lietuvos advokatų kontorų.
Susipažinkite: buvęs pareigūnas Tomas
O dabar kelkimės atgal į Londoną, Grosvenor gatvė, namas Nr. 43. Šis pastatas V.Romanovo dukterėčios verslui nebepriklauso. Sutapimas ar ne – sunku pasakyti, bet Julijos Gončaruk „Vintage Holdings“ pastato pardavimo ėmėsi tada, kai prokurorai jau sekė dar neatvėsusiais „Tristano“ pinigų pėdsakais.
2014 m. vasarą Lietuvos teismai jau taikė areštą „Vintage Holdings“ valdomam pastatui Londone. Tačiau buvo per vėlu – tų pačių metų liepą Meno salos teisėsauga kolegas Lietuvoje informavo, jog pastatas už 21 mln. svarų buvo parduotas kovo mėnesį, užbėgant už akių turto apribojimams. „Vintage Holdings“ dar spėjo atsiskaityti su vienu kreditoriumi, bet didelės dalies pinigų išvesti toliau nuo teisėsaugos rankų nepavyko – keliolika milijonų svarų Lietuvos prokurorai spėjo įšaldyti.
Ir čia pasirodo buvęs pareigūnas Tomas Leščiukaitis. Bene garsiausiai jo pavardė buvo linksniuojama 2003 m., kai tuometis ekonominės policijos pareigūnas paskelbtas įtariamuoju PVM grobstymo byloje. Tiesa, keletą metų trukęs teismų maratonas T.Leščiukaičiui baigėsi triumfu ir išteisinimu.
O prieš trejus metus jis nuskambėjo jau kitame kontekste – kaip liudytojas „Agurkinių“ gaujos lyderio Sauliaus Velečkos – arba Agurko – teisme. Kaip rašė Delfi.lt, ten T.Leščiukaitis prisistatė Agurko draugu ir liudijo apie kito savo draugo nužudymo aplinkybes. Pastarasis T.Leščiukaičio draugas – verslininkas Vidmantas Sadauskas, kurio nužudymo organizavimu prokurorai kaltino „Agurkinių“ lyderį.
Ar buvęs pareigūnas T.Leščiukaitis susijęs su V.Romanovo imperija? Tikrai taip. Pavyzdžiui, T.Leščiukaitis ir dabar vadovauja bendrovei „First partneriai“. Jos istorijoje – ir Ūkio banko akcininkės statusas, ir dalyvavimas daugelyje su šiuo banku susijusių istorijų.
Taigi T.Leščiukaitis susijęs ne tik draugystės ryšiais su „Agurkinių“ lyderiu, bet ir su V.Romanovo verslo struktūromis. Negana to, neoficialiomis 15min žiniomis, T.Leščiukaitis turi specialiojo liudytojo statusą ikiteisminiame tyrime dėl Ūkio banko veiklos.
Tokio žmogaus pretendavimas į galimai nugvelbtas Ūkio banko lėšas atrodytų įtartinai, bet būtent taip ir įvyko. Tik Lietuvos prokurorai apie T.Leščiukaičio vaidmenį „Tristano“ pinigų istorijoje neturėjo žalio supratimo. Mat čia buvęs pareigūnas figūruoja po priedanga.
Tomas ar mama – štai kur klausimas
Lietuvos pareigūnų galimybes susigrąžinti „Tristano“ išplukdytus milijonus apribojo netikėta aplinkybė – naujas kreditorius, reiškiantis pretenzijas į tuos pačius milijonus. Šis kreditorius – Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruota kompanija „Exclusiva General“.
Nutekėjusioje garsios teisinių paslaugų kompanijos „Appleby“ korespondencijoje būtent T.Leščiukaitis nurodomas kaip šios įmonės savininkas. To nežinojo nei Lietuvos prokurorai, nei Ūkio banko bankroto administratorius, mėginantis į banką sugrąžinti galimai išgrobstytą jo turtą. Dar įdomesnių detalių apie „Exclusiva General“ pateikia nutekėję teisininkų laiškai.
Susirašinėjimuose apie „Vintage Holdings“ aktyviai dalyvavo vienas „Appleby“ vadovų Markas Holligonas. Viename iš laiškų jis perteikė pačios Julijos Gončaruk liudijimą: esą V.Romanovo dukterėčia teigė, jog „Exclusiva General“ buvo „valdoma jos motinos ir nepaaiškino, kaip ji [įmonė] tapo valdoma pono Leščiukaičio“.
Ūkio banko bankroto administratorius apie tokį Julijos Gončaruk liudijimą nebuvo informuotas. „Jei toks liudijimas yra, suprantama, kad jis būtų reikšmingas procesui“, – teigė G.Adomonis.
Kaip T.Leščiukaičiui priklausanti įmonė tapo „Vintage Holdings“ kreditore, pašnekovas teigė nežinantis. Tačiau nutekėjusioje korespondencijoje yra užuominų apie galimus jos ryšius su kitomis įmonėmis, priskiriamomis V.Romanovo ir jo aplinkos tinklui.
„Nutekėjusiame „Appleby“ susirašinėjime dalyvavo ir žmogus iš Lietuvos. Ne Tomas Leščiukaitis ir ne Julija Gončaruk – advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ advokatas Mantas Juozaitis. Būtent jis kitiems proceso dalyviams teikė informaciją apie tai, jog „Exclusiva General“ savininku yra būtent T.Leščiukaitis. Ir būtent jam buvo adresuoti detalūs „Appleby“ klausimai apie T.Leščiukaitį ir jo verslo pinigų kilmę.
Paprašytas įvardinti buvusio pareigūno pinigų kilmę, M.Juozaitis iš pradžių buvo lakoniškas: „Asmeninės santaupos ir paskolos iš trečiųjų šalių“.
Tarp asmenų, susijusių su šia istorija, M.Juozaitis įvardijo ir Mergelių salose registruotą kompaniją „Brettania S.A.“. Jos savininku nutekėjusiuose duomenyse įvardijamas Rusijos pilietis Dmitrijus Lomtadzė.
Tačiau visa ši informacija nepasiekė nei Lietuvos teisėsaugos, nei Ūkio banko bankroto administratoriaus, bandančio atgauti Julijos Gončaruk įmonėje nusėdusius pinigus.
„Mums tokie duomenys nėra žinomi“, – tokį atsakymą Ūkio banko administratorius pateikė į iškart kelis klausimus: apie T.Leščiukaičio dalyvavimą „Exclusiva General“ valdyme bei advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ vaidmenį ginče dėl Londone įšalusių pinigų.
Klausiamas, ar nauja informacija galėjo turėti įtakos teisiniam procesui, jis apsiribojo aptakiu atsakymu: „Bankroto administratorius neabejotinai vertintų visus duomenis, kurie yra susiję su Ūkio banku ir iš jo pasisavintomis lėšomis“.
Kaip matyti iš nutekėjusios korespondencijos, M.Juozaitis veikė ne be savo vadovų žinios. Jo laiškų kopijos buvo adresuotos ir advokatų kontoros partneriui bei vadovui Ramūnui Audzevičiui.
„Jūs geriau už mane žinot“
15min pavyko susisiekti su T.Leščiukaičiu, tačiau pretendentas į galimai nušvilptus Ūkio banko pinigus kalbus nebuvo.
Pokalbio pradžioje T.Leščiukaitis neneigė esantis „Exclusiva General“ savininku, bet į kalbas nesileido ir klausimus uždavinėti pradėjo pats.
„Dėl ko klausiat? Ta prasme, dėl ko?“ – bėrė pretendentas į Ūkio banko pinigus.
Sulaukęs atsakymo, jog domina būtent Jungtinėje Karalystėje įšalę Ūkio banko pinigai, pašnekovas nutarė komentarų neteikti. „Jūs ką turit – tai jūs ir rašykit, gerai? Tai va. O komentarų nebus“, – sakė T.Leščiukaitis.
Paklaustas, ar toks jo sprendimas susijęs su specialiojo liudytojo statusu Ūkio banko tyrime, buvęs pareigūnas suskubo baigti pokalbį. „Tai jūs viską žinot. Už mane geriau“, – prieš padėdamas ragelį nukirto T.Leščiukaitis.
Advokatas į kalbas nesileidžia
Telefonu pasiekti pavyko ir advokatą Mantą Juozaitį, kurio laiškuose mirga informacija apie T.Leščiukaitį ir kitus „Exclusiva General“ reikalus. Iš pradžių jis tvirtino neatstovaujantis T.Leščiukaičiui.
„Kad neatstovauju aš jam šiaip. (...) Kažkas ne taip. Kažką jūs čia maišot“, – kalbėjo advokatas.
Priminus, jog iš jo pašto siųstas ir dokumentas, patvirtinantis T.Leščiukaičio gyvenamąją vietą, pašnekovas kiek pakeitė poziciją. Tolesnio pokalbio metu advokatas atsisakė teikti bet kokius komentarus, kurie patvirtintų ar paneigtų „Paradise Papers“ informaciją.
„Aš dabar, matot, mašinoj. Ir nematydamas [dokumentų] nelabai galiu pakomentuoti“, – sakė M.Juozaitis.
Paklaustas, ar specialiojo liudytojo Ūkio banko byloje pretendavimas į pinigus, galimai nugvelbtus iš to paties banko, gali kirstis su teise, advokatas pakartojo iš esmės tą patį.
„Paradise Papers“ – tarptautinis žurnalistinis tyrimas, subūręs daugiau nei 300 žurnalistų iš viso pasaulio. Kol kas garsiausia šio tyrimo detalė Lietuvoje – grupės U2 lyderio Paulo Davido Hewsono (arba tiesiog Bono) investicija į Utenos prekybos centrą „Aušra“.
Tiesa, U2 lyderį Utena gali braukti iš savo garsiausių investuotojų sąrašų. VMI nustačius, jog „Aušrą“ valdanti įmonė netinkamai vykdė mokestines prievoles, bendrovė sutiko sumokėti apie 50 tūkst. eurų papildomų mokesčių, o Bono pareiškė nutaręs trauktis iš šio verslo.
