Trečiadienį Dubajuje vyksiančioje sesijoje bus renkamas tarptautinės policijos organizacijos Interpolo vadovas, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Pasak vidaus reikalų ministro E.Misiūno, dedamos visos pastangos, kad vadovu išrinktas nebūtų Rusijos siūlomas kandidatas Aleksandras Prokopčiukas.
„Tris dienas iš eilės vyksta aktyvūs dvišaliai susitikimai. Kartu su ES šalimis ir NATO sąjungininkais esame tie balsai, kurie siekiame įtikinti, kad Rusijai laimėjus Interpolas taptų politizuotu režimo susidorojimo įrankiu.
Matome, kad ir anksčiau Rusija turėjo užmačių pasinaudoti tarptautiniais arešto orderiais ir Interpolo galimybėmis siekdama susidoroti su Rusijos demokratine bei pilietinės visuomenės aktyvistais, tiek su Lietuvos pareigūnais“ , – sako E.Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras dar liepą laišku buvo kreipęsis į Interpolo generalinį sekretorių, informuodamas apie galimas provokacijas iš Rusijos. Rusija viešai buvo paskelbusi, kad ketina pradėti ikiteisminius tyrimus dėl Lietuvos prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių Sausio 13-osios bylą.
E.Misiūnas laišku tada informavo, kad Rusija gali bandyti per Interpolą gauti tarptautinius arešto orderius Lietuvos pareigūnams suimti.
M.Laurinavičius: mafija užims Interpolą
15min apie šiuo metu Interpolo vadovo pavaduotojo pareigas einančio A.Prokopčiuko kandidatūrą dar pirmadienį pasiteiravo Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus nuomonės. Jis buvo tiesmukas. Anot analitiko, natūralu, kad „mafijinis“ Rusijos režimas siekia infiltruoti savo žmones į visas tokio tipo organizacijas.
„Iš Vakarų pusės, tai didžiulė grėsmė. Jei mes paversime tarptautinę policijos bendradarbiavimo organizaciją Interpolą mafijos valstybės įrankiu, tai gerokai daugiau nei piktnaudžiavimas tarptautiniais arešto orderiais, ką Rusija daro ir dabar“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Rusijos bandymų susidoroti su prezidento Vladimiro Putino kritikais per arešto orderius būta ne vienas ir ne du. Taip Kremlius sulaikė verslininką Billą Browderį, žurnalistą Petrą Silaevą, čečėnų opozicijos lyderį Achmedą Zakajevą, prieš korupciją kovojantį aktyvistą Nikitą Kulačenkovą.
„Rusija gali perimti Interpolą. Tai visiškai neįtikėtina, tačiau ši situacija nebūtų be precedentų. Nacių Vokietija 4-ajame dešimtmetyje perėmė Interpolą“, – tviteryje rašė B.Bowderis. Šis JAV verslininkas tvirtina, kad pasinaudojant Interpolu, Rusija jį bandė sulaikyti 6 kartus.
M.Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad komentuojant Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir užsienio žvalgybos veterano A.Prokopčiuko kandidatūrą kalbama tik apie dar plačiau atsiversiantį kelią piktnaudžiavimu arešto orderiais, bet grėsmių yra gerokai daugiau. Rusija galės pasiekti dar daugiau informacijos ir turės dar daugiau įvairių poveikio svertų.
„Tų paralelių tarp nacių Vokietijos ir Rusijos režimo yra pakankamai. Rusijos režimas kone kasmet organizuoja visų Europos fašistuojančių organizacijų susibūrimus, suvažiavimus. Ji remia fašistuojančias jėgas visoje Europoje, vien todėl tai galima vadinti ir fašistinių bruožų turinčių režimu.
Bet nors tos istorinės paralelės reikšmingos, man svarbiau dabartiniai dalykai. Visada pabrėžiu: kalbu ne apie Rusijos žmones, o apie jos nusikalstamą režimą, tai akivaizdu. Todėl paralelę vesčiau, jei mes į šias pareigas bandytume skirti Meksikos narkotikų kartelio ar Italijos mafijos veikėją“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
O kaip A.Prokopčiukas išvis atsidūrė tarp realių kandidatų į šį postą? M.Laurinavičiaus vertinimu, problema yra ne Rusija, ji elgiasi natūraliai, o Vakarai, leidžiantys tokius veiksmus.
„Viskas labai paprasta, Rusija, kaip ir kitos šalys, yra šios organizacijos narė. Rusija, pirmiausia, piktnaudžiauja savo dalyvavimu ten. Kalbant apie Interpolą, reiktų imtis priemonių prieš Rusijos piktnaudžiavimą narės statusu ir arešto orderiu. To niekas nedaro.
Vietoj to, leidžiama, ir Rusija deda visas lobistines ir kitas pastangas, kad jų atstovas taptų vadovu. Tai natūralu, kad proteguojama ir siekiama, kad jų atstovas taptų vadovu, bet šiuo atveju turime reikalą su mafijine valstybe“, – konstatuoja apžvalgininkas.