Vykdant tarptautinį pinigų plovimo tyrimą Kauno teisėsauga areštavo 2,9 mln. eurų.
„Tai užkirto kelią galimam stambiam tarptautiniam pinigų plovimui. Ikiteisminis tyrimas truko beveik dvejus metus. Visą šį laiką apygardos prokuroras taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2,9 mln. eurų, kurie buvo laikomi Lietuvos bankinėje įstaigoje“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius.
Nustatyta, kad Vokietijos bendrovė pervedimus vykdė be jokio aiškaus ekonominio pagrindo, siekiant išimti pinigus iš banko buvo pateikti juridinės reikšmės neturintys dokumentai.
Kadangi nenustatyta, kas yra teisėtas pinigų savininkas, jie pervesti į Lietuvos sąskaitas.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos, kad į Vokietijos bendrovės sąskaitą pervesti 2,9 mln. eurų. Atvykę bendrovės atstovai bankui nelabai galėjo paaiškinti, kokiu tikslu pervesti pinigai, kokie sandoriai planuojami atlikti, dėl to bankui sukėlė įtarimų“, – pasakojo tyrimą atlikusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos laikinai einantis viršininko pareigas Rolandas Urbonas.
Vykdant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šie pinigai keliavo iš Nigerijos į Gruziją, iš ten turėjo būti pervedami į Bulgariją. Gruzijoje pritaikytas pinigų apribojimas, todėl jie nepasiekė Bulgarijos, bet pervesti į Lietuvą kaip paskola. Gavėjas Lietuvoje buvo Vokietijos įmonė, kurios vadovas – lietuvis.
Teisėsauga mano, kad pervedimai atliekami siekiant paslėpti pinigų kilmę.
Jau kreipėsi į VMI
Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovų antradienio popietę paviešintame pranešime pabrėžiama, kad tarptautiniam pinigų plovimui užkirtusi kelią (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminiame tyrime areštuotų 2,9 mln. eurų lėšų teisėto šeimininko nenustatė. Dėl šių lėšų buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir inicijuota procedūra 2,9 mln. eurų pripažinti bešeimininkiu turtu, ką atlikus pinigai buvo pervesti į Lietuvos valstybės biudžetą.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos finansų įstaigomis ir užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, 2015 metais atskleidė tarptautinę pinigų plovimo schemą, kuria buvo bandoma Lietuvoje bei kitose valstybėse legalizuoti 2,9 mln. eurų. Minėtai sumai buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (lėšos areštuotos).
Tyrimas truko 3 metus
FNTT nustatė, kad į Vokietijos bendrovės, jau anksčiau šios šalies teisėsaugos institucijų įtartos pinigų plovimu, banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, iš Gruzijos buvo pervesta 2,9 mln. eurų. Aiškinantis milijoninio pavedimo aplinkybes buvo nustatyta, kad Gruzijoje registruotai bendrovei lėšas pervedė dvi abejotinos reputacijos Nigerijos bendrovės.
Trejus metus trunkančio tarptautinio tyrimo metu FNTT glaudžiai bendradarbiavo su užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, aiškinosi lėšų kilmę, asmenis bei įmones, dalyvavusias šioje pinigų plovimo schemoje.
Trejus metus trunkančio tarptautinio tyrimo metu FNTT glaudžiai bendradarbiavo su užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, aiškinosi lėšų kilmę, asmenis bei įmones, dalyvavusias šioje pinigų plovimo schemoje. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami įmonių, registruotų įvairiose pasaulio valstybėse, vardu, o jų savininkai ir steigėjai yra dar kitų užsienio valstybių piliečiai. Susijusios įmonės ne kartą teikė įvairius prieštaringus dokumentus apie tai, kokioms prekėms įsigyti buvo skirtos milijoninės lėšos.
Dokumentuose buvo nurodoma, kad perkama apsaugos įranga, vėliau – šarvuoti automobiliai ir jūrinių konteinerių pakėlimo platformos.
Įvairūs asmenys užsienyje ir Lietuvoje bandė pateisinti Vokietijos įmonei pervestų lėšų teisėtumą, teikė įvarius fiktyvius ir suklastotus dokumentus (tarp jų ir dokumentus, neva patvirtinančius teisminius ginčus tarp Nigerijos, Vokietijos ir Gruzijos įmonių). Be to, FNTT tyrėjams teko paneigti duomenis, kad tas pats Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo neva atstovauja tiek Nigerijos, tiek Gruzijos, tiek Vokietijos bendrovėms, o pervestos lėšos panaudotos perkant įvairių užsienio kompanijų vertybinius popierius.
Bandyta užvaldyti Vokietijos bendrovę
Tyrimo metu buvo išaiškintas ir faktas, kai buvo bandyta užvaldyti Vokietijos bendrovę, kuomet Lietuvoje veiklą vykdančiam bankui buvo pateikti išmaniai suklastoti duomenys apie bendrovės direktoriaus pakeitimą, siekiant atgauti apribotas milijonines lėšas.
Didelės apimties tarptautinio pinigų plovimo tyrimo metu atliktos asmenų apklausos ir kiti surinkti duomenys leido konstatuoti faktą, kad pirminis lėšų siuntėjas ir jų savininkas buvo Nigerijos įmonės, kurios dėl piniginių lėšų pervedimo ir jų apribojimo niekur nesikreipė, o dėl neįvykusio prekių tiekimo nevykdė jokių teisminių ginčų. Užsienio valstybių bendrovių piniginių lėšų pavedimai prieštaravo verslo principams, kas kėlė didelių abejonių dėl įmonių teisėtos veiklos.
Tyrimo metu nenustatyti konkretūs asmenys, inicijavę pinigų pervedimą per kelių užsienio valstybių bendrovių sąskaitas ir turėję faktines galimybes disponuoti esančiais pinigais.
Įvertinus šias aplinkybes buvo inicijuota procedūra pripažinti 2,9 mln. eurų bešeimininkiu turtu, o piniginės lėšos pervestos į Lietuvos valstybės biudžetą.
Tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
