Kaip pranešė Klaipėdos apylinkės teismas, byloje nustatyta, kad V. N vairuojamas automobilis sankryžoje susidūrė su kitu automobiliu, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė.
Grįžusi namo V. N. viską papasakojo sutuoktiniui, kadangi nebegaliojo jos vairuotojo pažymėjimas ir dėl šios priežasties galėjo negauti draudimo išmokos, taigi nusprendė, kad jos vyras V. N. prisiims atsakomybę dėl eismo įvykio. Vyras susitiko su žmogumi, su kurio automobiliu susidūrė sutuoktinės automobilis, ir jie perrašė eismo įvykio deklaraciją apie transporto priemonės žalą. Į deklaraciją buvo surašyti melagingi duomenys t. y., kad jis, o ne jo sutuoktinė, vairuodamas automobilį sankryžoje susidūrė su kitu automobiliu. Šis dokumentas ir pranešimas apie transporto priemonės žalą, kuriame taip pat buvo melagingi duomenys apie eismo įvykį, buvo pateiktas draudimo bendrovei.
Remdamasi pateiktais suklastotais dokumentais bendrovė priėmė sprendimą pripažinti minėtą eismo įvykį draudiminiu įvykiu ir sumokėti porai daugiau kaip 2 tūkstančius eurų už automobilio remontą bei daugiau kaip 400 eurų išmoką kitam asmeniui, už automobilio apgadinimą.
Pripažino kaltę
Sutuoktiniai prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir konkrečiai nurodė visas aplinkybes. Jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir gailėjosi dėl savo elgesio, atlygino nusikaltimu padarytą žalą – grąžino draudimo bendrovei išmokėtus pinigus. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Teismas skirdamas bausmes, atsižvelgė į byloje esančią medžiagą, į tai, kad moteris nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamas veikas, dirba. Teismas tenkino laiduotojo prašymą atleisti moterį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byla jos atžvilgiu buvo nutraukta – teismas padarė išvadą, kad moters nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinė jos elgesio pasekmė ir bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.
Atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 250 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vyras pripažintas kaltu ir jam skirta 2 000 eurų bauda.
Teismo nuosprendį galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.
