Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Zarasų ūkininkas ir Aukščiausiajame Teisme nuteistas už kyšį NŽT žemėtvarkininkei

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal kasacinį Zarasų rajono ūkininko Povilo Mierkio skundą, paliko galioti praėjusiais metais paskelbtus Panevėžio apygardos teismo, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžius, kuriais zarasiškis buvo nuteistas dėl papirkimo, jam paskiriant 3766 eurų baudą. Apie tai pranešimą žiniasklaidai ketvirtadienį viešina Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.
Specialųjų tyrimų tarnyba
Specialųjų tyrimų tarnyba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje patikimai nustatyta, jog nuteistasis davė kyšį valstybės tarnautojai už teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą.

Kiti nuteistieji šioje byloje kasacine tvarka teismo nuosprendžių neskundė, ir nuosprendžiai jų atžvilgiu jau įsiteisėjo praėjusiais metais.

Buvusi Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vyresnioji specialistė Giedrė Papievytė buvo pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, jai paskirta 17,5 tūkst. eurų bauda ir nuspręsta konfiskuoti 3776 eurus, kuriuos moteris gavo kaip kyšius. Ūkininkas Henrikas Č., kuris pripažino kaltę ir gailėjosi dėl neteisėtų savo poelgių, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą pagal laidavimą. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kai kurie ūkininkai sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad žemėtvarkininkai neduoda žemių už dyką.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, kad Zarasų žemėtvarkininkė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir vykdydama įgaliojimus, tvarkė ir dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos.

Ūkininkams buvo reikalinga žemė, deja, valstybinę žemę Zarasų krašte išsinuomoti nebuvo paprasta – reikėjo „atsilyginti“ žemėtvarkininkei. Kai kurie ūkininkai davė žemėtvarkininkei kyšius už gerų santykių palaikymą, kiti sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad „neduoda žemių už dyką“, kad reikia „sumokėti 30 procentų nuo gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros“.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad žemėtvarkininkė, vykdydama savo pareigas ir tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos, reikalavo kyšių ir priėmė kyšius – 3776 eurus. Zarasų žemėtvarkininkę jau ikiteisminio tyrimo metu Nacionalinė žemės tarnyba atleido iš užimamų pareigų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais