Orkestro artisto, dirigento, kamerinio ansamblio artisto bei pedagogo kvalifikacijos išsilavinimą įgijęs P.Tadaras Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijoje ėjo džiazo katedros vedėjo bei instrumentinės katedros docento pareigas, dirigavo Kauno miesto bigbendui, dirbo muzikantu Karinėse oro pajėgose, Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros skyriuje ėjo meno vadovo-dirigento pareigas, mokytoju metodininku dirbo ir A.Kačanausko muzikos mokykloje bei J.Gruodžio konservatorijoje, kadaise dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, buvo įvairių konkursų vertinimo komisijos narys ar pirmininkas, vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ kolektyvui.
Šį žinomą muziką ir pedagogą į teismų maratoną įklampino naršymas uždraustuose interneto tinklapiuose, kuriuose vaizduojama vaikų pornografija.
Atlikus kratą kauniečio namuose, kompiuteryje rastas tik vienas, tiesa, animacinis, tačiau pornografiniu taip pat pripažintas, filmukas, kuriame atvaizduojami du nuogi berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus. Šią istoriją ėmė narplioti teismai.
2021 metų kovo 22 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pripažino P.Tadarą kaltu dėl vaikų pornografijos disponavimo ir skyrė kiek didesnę nei minimalią baudą – 10 tūkst. eurų, nors grėsė net įkalinimas iki ketverių metų.
Nuteistasis nesusitaikė su apkaltinamuoju verdiktu – padavė apeliacinį skundą. Tačiau gruodžio 8 dieną nuosprendį priėmęs Kauno apygardos teismas tik sumažino baudą – iki 5 tūkst. eurų.
Neslėpė domėjęsis pornografija
Vadovaujantis bylos medžiaga, P.Tadaras, pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis, įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent: 2020 metų sausio 4 dieną 16.17 valandą parsisiuntė ir tokiu būdu įgijo pornografinio turinio audiovizualinę elektroninę bylą (animacinį filmą), pavadinimu „026.wmv“.
Šiame vos 20-ties sekundžių trukmės filmuke vaizduojami du apytiksliai 8-10 metų berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus.
Filmuką P.Tadaras laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje, kol 2020 metų rugsėjo 3 dieną 08.10 valandą kratos metu pareigūnai ją paėmė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu P.Tadaras kaltu neprisipažino, tik teigė, kad yra lankęsis suaugusių žmonių pornografijos (bet ne vaikų pornografijos) puslapiuose, iš kurių galimai galėjo būti nukreiptas į vaikų pornografijos puslapį, nes ten yra visokių nuorodų, nors tiksliai to nepamena.
Bylos nagrinėjimo teisme metu P.Tadaras kaltu neprisipažino.
Jokios medžiagos nei iš suaugusiųjų, nei iš vaikų pornografijos puslapių nuteistasis teigė nesisiuntęs, jei kažkoks filmukas buvo rastas jo kompiuteryje, gal jis be nuteistojo valios kažkaip atsisiuntė, jam naršant po internetą.
Muzikas ir pedagogas tikino, pabuvojęs tik viešai prieinamuose puslapiuose, kuriuose nebuvo jokio informacijos ribojimo. Jis teigė neturintis kompiuterinio raštingumo, nemokantis nei atsisiųsti, nei išsiųsti informaciją, kompiuteriu naudojasi tik pažintiniais tikslais – skaitydavo žinias.
Kėlė versiją, kad veikė kenkėjiškos programos
Pasak jo gynėjos, jei nuteistasis domėtųsi vaikų pornografija, jo kompiuteryje būtų rastas ne tik vienas 20 sekundžių reklaminis filmukas. Neva, jei P.Tadaras būtų supratęs, kad tas filmukas į jo kompiuterį, nors ir atsitiktinai, atsisiuntė, jis būtų jį ištrynęs. Tad neva visiškai akivaizdu, jog ginamasis nei žinojo, kad kažkoks filmukas atsisiuntė į jo kompiuterį, nei, juo labiau, tą filmuką sąmoningai atsisiuntė.
Apeliaciniame skunde buvo pabrėžta, kad apklaustas specialistas paaiškino, jog tokio pobūdžio programos sukurtos taip, kad nepriklausomai nuo mygtuko paspaudimo „pažiūrėti“ ar „atsisiųsti“, vis tiek medžiagą į kompiuterį atsiunčia.
Be to, kaltinime nurodytas interneto puslapis nebuvo įtrauktas į STOP POLICIJA puslapių sąrašą, todėl vartotojas galėjo jį laisvai pasiekti. Tai neva patvirtina versiją, kad, naršydamas po interneto puslapius, P.Tadaras siekė tik peržiūrėti informaciją, bet ne ją atsiųsti.
Pabrėžė advokatė ir tai, kad P.Tadaras naudojosi ne nauju įsigytu kompiuteriu, tad jame galėjo būti išlikusių kenkėjiškų reklaminių puslapių, programų, kurios pačios prisiinstaliuoja į kompiuterį. Kompiuteriai gali apsikrėsti virusais (kenkėjiška programine įranga) vien tik naršant interneto svetainėse, o kenkėjiška programine įranga apkrėstas kompiuteris gali pats parsisiųsti tam tikrus failus, o vėliau netgi dalyvauti šių failų sklaidos procese.
Byloje šmėžavo ir informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. prisijungimų prie nelegalių internetinių tinklapių per mažiau nei vienerių metų laikotarpį. Pasak P.Tadaro advokatės, tai gali byloti ne apie paprastą vieno asmens svetainių naršymą, bet apie apkrėsto kompiuterio slaptą resursų naudojimą nelegalios informacijos sklaidoje. Nuteistasis neva galimai net nesuprato, kokio masto operacijoje jo asmeninis kompiuteris galimai dalyvavo jam nežinant.
Kaip teigta apeliaciniame skunde, nuteistasis yra tos nuomonės, kad aptariamas animacinis filmukas nėra pornografinio pobūdžio. Netgi ir erotika pavadinti šį filmuką sunku – jame nevaizduojamas lytinis aktas, vaizduojami du berniukai niekaip negalėtų atlikti jokių seksualinių veiksmų. Teismo posėdyje nuteistasis palygino, kad tuomet bet koks Renesanso paveikslas, kur vaizduojamas nuogas Amūras, turėtų būti laikomas pornografija.
Tyrė, ar filmukas – pornografinis
Kauno apygardos teismas nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir skyręs ekspertizę, apklausęs teismo posėdžio metu ekspertą, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl P.Tadaro kaltės, parinko tinkamą bausmės rūšį – skyrė baudą, o ne įkalinimą, tačiau nustatydamas jos dydį nepakankamai įvertino inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį.
Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
Nagrinėdamas bylą, Kauno apygardos teismas aiškinosi, ar minėtas animacinis filmukas yra laikomas pornografiniu. Gauta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvada: vaizdo dokumente „026.wmv“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Taigi tai yra pornografinio pobūdžio animacinis filmukas.
Iš pradžių pripažino kaltę, po to – jau ne
Kalbėdamas apie tiesioginę P.Tadaro tyčią, Kauno apygardos teismas priminė, kad P.Tadaras, 2020 metų rugsėjo 20 dieną apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad prieš šešerius metus pradėjo domėtis pornografija, ir tokia, kurioje vaizduojami vaikai.
Tokią informaciją jis pasakojo rasdavęs internete vaikščiodamas po įvairius pornografinius tinklalapius ir tiesiog užėjęs į vieną tinklalapį, spausdamas su pelyte „next“ būdavo nukreipiamas į kitą ir taip atsidurdavo tinklalapiuose, kuriuose vaizduojami nuogi vaikai. Kodėl domisi, atsakyti apklausiamas negalėjo – gal dėl smalsumo.
Apklausiamas įtariamuoju, P.Tadaras kaltu prisipažino.
Ikiteisminio tyrimo metu P.Tadaras teigė suvokęs, kad tokia informacija disponuoti negalima, nes naršant ir stebint pornografiją su vaikais ne kartą yra iššokę pranešimai „STOP POLICIJA“, kurie perspėja apie tokios informacijos draudžiamumą. Tuo metu dar tik įtariamuoju buvęs P.Tadaras tikino tokias nuotraukas tik stebėjęs ir žiūrėjęs – nesisiuntęs.
Dėl to, ką padarė, ikiteisminio tyrimo metu P.Tadaras visiškai prisipažino ir gailėjosi, pažadėjo daugiau tokio turinio tinklapiuose nesilankyti.
P.Tadaras vėliau savo parodymus patvirtino ir net pritarė, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi tik vėliau jo pozicija ėmė ir pakito.
2020 metų lapkričio 17 dieną P.Tadaras, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu – skirta 5 tūkst. eurų bauda, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2020 metų gruodžio 15 dienos Kauno apylinkės teismo surengtame teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio įgijimu ir laikymu buvo kaltinamas P.Tadaras, jis kaltu jau neprisipažino ir teigė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo įtikinėjamas, kad prisipažintų, kadangi jo kompiuteryje buvo rastas 20 sekundžių pornografinis filmukas, kurį, pasak P.Tadaro, tyrėja jam atsisakė parodyti.
Nenorėdamas viešumo ir nemalonumų ikiteisminio tyrimo metu P.Tadaras tikino pagalvojęs, kad pasirašys protokolus ir greičiau viskas pasibaigs, todėl taip ir padarė, tačiau dabar viešumo nebijo, kadangi nepadarė jokių draudžiamų veiksmų.
Nustatė, kad naudotis kompiuteriu mokėjo
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi P.Tadaro viso proceso metu duotus parodymus bei tyrėjos, atlikusios jo apklausas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimus, neturėjo pagrindo išvadai, kad P.Tadaro apklausų metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas ar apklausos buvo atliktos pažeidžiant reikalavimus. Įtariamasis abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė ir davė analogiškus paaiškinimus.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis nurodė, kad jam kompiuterių specialistas paaiškino, jog jis buvo kvailas, kad prisipažino, tada jis kreipėsi į advokatą, nes nepadarė jokių draudžiamų veikų, jis nieko nesisiuntė, nežino, kaip tai galėjo įvykti, nes nemoka to daryti. Nemokėjimą naudotis kompiuteriu Kauno apygardos teismas pripažino gynybine pozicija.
Kauno apygardos teismas savo nuosprendyje taip pat užsiminė apie tai, kad apylinkės teismas buvo nurodęs, jog visuose P.Tadaro namuose rastų ir paimtų kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo aptiktas pakankamai didelis kiekis fotonuotraukų su pornografiniu turiniu, kuriose vaizduojami apytiksliai 4-15 metų seksualiai išnaudojami vaikai su atvirai demonstruojamais lytiniais organais.
Šios elektroninės bylos buvo išlikusios duomenų laikmenos laisvosiose zonose (duomenų bylos nenustatytu laiku buvo įrašytos į duomenų laikmeną bei nenustatytu laiku buvo ištrintos), o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad vienas gyvenantis P.Tadaras iš tikrųjų mokėjo naudotis kompiuteriu.
Sumažino baudą perpus
P.Tadaras praeityje neteistas, taip pat nėra baustas ir administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, – būtent dėl to, kaip konstatuoja Kauno apygardos teismas, jam nebuvo skirta įkalinimo bausmė.
Teisėjų kolegija nuosprendyje sutiko su apylinkės teismo nuteistajam parinktos bausmės rūšimi, tačiau vertinant jam inkriminuotos veikos pobūdį ir tai, kad jis buvo kaltinamas ir nuteistas už vienos veikos padarymą, jo įgyta ir laikoma elektroninė byla yra neilgos trukmės (20 sekundžių), įvertinus elektroninės bylos turinį (vaizduojami du berniukai, demonstruojantys lytinius organus), tai, kad konfiskuotas jam priklausęs stacionarus kompiuteris, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus minimalaus dydžio baudą.
Todėl šioje dalyje nuosprendį nuspręsta pakeisti, sumažinant paskirtosios bausmės dydį iki 5 tūkst. eurų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nušalino nuo pareigų
Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, 15min žurnalistė pasiteiravo kelių P.Tadaro žinomų darboviečių, ar šis pedagogas jose tebedirba.
„P.Tadaras KTU nedirba nuo 2015 metų. Kadangi jis nėra mūsų darbuotojas, plačiau nieko komentuoti negalime“, – penktadienio rytą patikino KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.
Papildyta gruodžio 15 dieną. Klausimus 15min pateikė ir VDU Muzikos akademijai. Atsakymai gauti jau pasirodžius šiai publikacijai – gruodžio 15 dieną.
Kaip teigiama komentare, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo gruodžio 8 dienos nuosprendį baudžiamojoje byloje ir vadovaudamasis Vytauto Didžiojo universiteto statutu, Darbo kodeksu, rektorius prof. dr. Juozas Augutis sustabdė darbuotojo P.Tadaro darbo sutarties vykdymą (nušalinant darbuotoją nuo studijų, mokslinės ir kitos jo universitete atliekamos darbinės veiklos) iki kol bus priimtas universiteto Etikos komisijos sprendimas dėl darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo.
„Rektorius kreipėsi į universiteto Etikos komisiją įvertinti, ar darbuotojo Petro Tadaro galimai padaryta nusikalstama veika pažeidžia universiteto akademinės etikos kodeksą ir jame išdėstytus atsakomybės, teisingumo, etiškų asmeninių santykių principus bei normas, o priėmus sprendimą, kad nustatytas etikos pažeidimas – rekomenduoti atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Akademijoje P.Tadarui neteko dirbti su vaikais, nes universitete studijuoja pilnamečiai“, – rašoma VDU atstovų spaudai atsiųstame komentare.
