24 metų Mantas Simonavičius, kaltinamas itin žiauriu nužudymu iš savanaudiškų paskatų, pribloškė savo įžūlumu – teismo salėje taip nesielgia net užkietėję banditai. Pribloškiamas buvo ir pagrindinio liudytojo – 2 metais jaunesnio teisiamojo žemiečio iš Pakuonio (Prienų raj.) Audriaus D. pasakojimas. Šis nuginklavo pasiaukojamu pilietiškumu.
Klastingi spąstai
Pirmadienį vieša paslaptimi tapo tai, kad 51 metų kauniečio Vito Zdanavičiaus nužudymą iš tikrųjų atskleidė ne policija, o Audrius D. Pernai lapkričio 20-ąją jis sulaukė M.Simonavičiaus skambučio. Šis prašė padėti išsivežti daiktus iš Kaune nuomoto buto. Audrius D. tuo metu neturėjo automobilio, jo žmona laukėsi, tačiau M.Simonavičius neatlyžo. „Jeigu nepasiimsiu daiktų šiandien - šeimininkas grasina išmesti juos per langą“, – aiškino jis.
Susitikus į akis krito M.Simonavičiaus nervingumas. Audrius D. liepė jam prisiekti, kad daiktai, kuriuos reikia pervežti, – nevogti. Tai turėjo paliudyti buto šeimininkas, anot M.Simonavičiaus, turintis būti namuose.
Negeras įtarimas kilo jau atvažiavus prie nurodyto Sukilėlių prospekto daugiaaukščio. Iš pradžių liepta privažiuoti kuo arčiau prie laiptinės. Po to M.Simonavičius pareiškė, kad vienas daiktų nepaneš.
Išgelbėjo gudrybė
Kad turėtas galvoje į kilimą susuktas lavonas, tapo aišku nuėjus į butą. Nors kambaryje buvo elektra, M.Simonavičius tvirtino, kad ji išjungta. Iš po kilimo kyšančias žmogaus kojas Audrius D. pamatė, pasišviesdamas mobiliojo ryšio telefonu.
Išsigandęs ir dėl savo likimo (visi kalbėjo, kad M.Simonavičius vartoja narkotikus) Audrius D. sugebėjo jį pergudrauti. Pažadėta daiktus paimti kitą dieną, o šiandien pasiūlyta važiuoti „pas panas“. „Planavau kieme paguldyti jį ant žemės – gal kas nors iškviestų policiją, – pasakojo Audrius D. – Bet kai išėjau į lauką, mane ėmė pykinti.“
Galimybė kreiptis į policiją atsirado pakeliui, kai sustojus degalinėje M.Simonavičius nuėjo pirkti alaus. Pamatęs netoliese policiją, Audrius D. nuskubėjo pas pareigūnus. „Ar tau nepasivaideno?“ – tokia buvo pirmoji jų reakcija. Po to Audrius D. turėjo parodyti jiems kelią, bet šarvuotos buto durys buvo užrakintos.
Policijos tarnas
Tąnakt Audrius D. bendravo su policija iki paryčių – kol atvyko ugniagesiai gelbėtojai, sugebėję patekti į butą, bei nužudytojo brolis, turėjęs atsarginius raktus. Audrius D. buvo išleistas į namus tik apie 3 val., tačiau netrukus vėl turėjo grįžti.
Važiuodamas per Aleksotą, jis pastebėjo Garliavos link einantį M.Simonavičių. Paskambinus tyrėjui, šis paklausė, ar Audrius D. negalėtų įtariamojo sulaikyti pats? Teisinosi, kad ratuotas kolega išvežė ekspertę. Audriui D. teko važiuoti paimti tyrėjo pačiam.
Laimė, grįžtant su juo iš kito miesto galo, pakeleivingus automobilius stabdantis M.Simonavičius dar nebuvo toli nuėjęs. Tyrėjui jį sulaikius, Audrius D. dar turėjo nuvežti abu į policiją.
Kauno policija yra įsteigusi apdovanojimą „Gėrio sergėtojas“, įteikiamą jos profesinės šventės proga pilietiškiausiems visuomenės nariams. Audriaus D. niekas šiam apdovanojimui nepristatė.
Tėvas netiki
M.Simonavičius, kaltinamas dėl 150 litų vertės mobiliojo telefono nužudęs V.Zdanavičių (suduota ne mažiau 11 smūgių rankomis, kojomis ir kietais bukais daiktais į galvą bei ne mažiau 28 kartus aštriu daiktu į krūtinę), savo kaltę neigia. Jis tirtas net melo detektoriumi. Teigiama, kad sugebėjo pergudrauti ir jį.
Teisiamojo tėvas taip pat įsitikinęs, kad jo sūnus nekaltas. Tai padaręs kažkas kitas – V.Zdanavičiaus buto durys buvo nerakinamos. Tačiau kaimynių teigimu, geriau už spyną velionio butą saugojo rotveileris. Šuo, kurį be šeimininko vedžiojo ir nuomininkas, po šio mįslingo įvykio taip pat dingo.
