Ne vieną dešimtmetį pažangios vakarietiškos teisės pagrindu kuriama praktika Lietuvos teisėjus gali užklupti nepasiruošusius. Ne dėl to, kad mūsų šalies Temidės tarnai būtų nesusipažinę, kaip bylos aukščiausiu lygmeniu išnagrinėtos anksčiau, kokie sukurti precedentai. Priežastis, regis, gali būti paprastesnė ir tuo pačiu subtilesnė: tiesiog kiekviena situacija savaip unikali ir kartais išmušanti iš vėžių net profesionalus.
Galbūt sakytumėte, kad žinant Lietuvos, o ypač provincijos, realijas, toks vaizdas Girkalnyje stebinti neturėtų. Tačiau kuomet, atrodytų, banalus siužetas nugulė į administracinių nusižengimų bylos medžiagą, prasidėjo galvosūkis, pasibaigęs teisininkams ir jų „klientams“ bjauroku rezultatu: vienas teismas įvykį įvertino vienaip, kitas – priešingai (aukštyn kojom vartomi teismų verdiktai, nors bylos medžiaga jos nagrinėjimo metu beveik nesikeičia, jau ne sykį buvo nustebinę Lietuvos visuomenę).
Kodėl ir ši byla vyko permainingai?
Aukštyn kojom vartomi teismų verdiktai jau ne sykį buvo nustebinę Lietuvos visuomenę. Taip susiklostė ir ši byla.
Užbėgant jos narpliojimo peripetijoms už akių, pravartu pacituoti panašiais atvejais naudojama teismų praktikos formuluote: „Sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama.“
Nesunku pateikti iškalbingų pavyzdžių tiek iš Lietuvos, ir iš užsienio praktikos.
Tarkime, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) yra tekę išaiškinti situaciją, kuomet nuo šlaito vynuogyne nusirito herbicidus purškęs traktorius, keletą ūkio darbininkų sužeidęs, o vieną – netgi mirtinai traumavęs. Ne, tai ne avarija, ne eismo įvykis, kurio padariniai aptariami Kelių eismo taisyklėse, transporto incidentų draudimo sąlygose ir panašiai – pasisakė ESTT.
Panašiai kitoje byloje yra nustatęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT). Taip, ekskavatorius yra transporto priemonė, galinti dalyvauti eismo su visomis su tuo susijusiomis rizikomis bei atsakomybėmis. Tačiau atvejis, kuomet prie geležinkelio dirbęs ekskavatorininkas susidūrė su šilumvežio mašinistu, nevadintinas nei eismo įvykiu, nei transporto susidūrimu.
Pavyzdžiui, atvejis, kuomet prie geležinkelio dirbęs ekskavatorius susidūrė su šilumvežiu, nevadintinas eismo įvykiu.
Grįžkime prie aktualios Šiaulių apskrities teismuose ką tik išspręstos Arnoldo B. istorijos.
Šiaulių apygardos teisme atlikta bylos analizė atskleidžia, kokia buvo slidi riba tarp paprasto neblaivaus aplinką tvarkančio darbininko ir kelių erelio, kuriam reikia uždrausti dalyvauti eisme su bet kokia motorine transporto priemone mažiausiai 12 mėnesių.
