Kaip praneša PAGD, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 9,3 proc. Gaisruose žuvo 50 žmonių (2016 m. – 55), iš jų 3 vaikai (3), o 82 gyventojai (73) patyrė traumų.
Šiemet jau kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 22 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 28. Keturi žmonės žuvo Pasvalio rajono savivaldybėje, po 3 – Radviliškio, Šiaulių rajonų, Kalvarijos bei Kauno miesto savivaldybėse, po 2 – Kauno, Kėdainių, Biržų, Utenos, Švenčionių rajonų bei Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybėse.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (10 gyventojų), nuo 12 iki 20 valandos (21), vyrų žuvo 3,5 karto daugiau nei moterų (11), žuvusiojo amžiaus vidurkis – 61 metai.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 17 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 16), 9 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (17), 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, dėl pašalinio ugnies šaltinio, vienas – dėl sprogimo. Dar 5 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 70 gyventojų (iš jų 5 vaikus), 53 transporto priemones, 228 gyvūnus, 288 pastatus.
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1331 arba 33,7 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 990 hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo 35,6 proc. mažiau. Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai balandžio mėnesį kyla 1959 gaisrai, iš jų net 68 proc. – atvirosiose teritorijose. Šiemet šį mėnesį kilo 1253 gaisrai (36 proc. mažiau nei 5-erių metų vidurkis), iš jų 651 atvirosiose teritorijose (52 proc. visų gaisrų). Tai pats mažiausias keturių mėnesių gaisrų atvirosiose teritorijose skaičius per keturiolika metų.
1146 gaisrai (arba 29 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 44 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 55 proc., daugiausia dėl suodžių užsidegimo individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 246 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,2 proc.), 357 kartus liepsnojo transporto priemonės (9 proc.), 29 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 2154 gaisrai (55 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1795. Ugnis sunaikino 74 transporto priemones, 71 pastatą, 83 gyvūnus, 168 tonas pašarų, 3910 kv. m gyvenamojo ploto ir 5078 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (23,8 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (17,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (14,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,0 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 99 padegimai (2,5 proc.), 37 gaisrai (0,9 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 253 gaisrų (6,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3601 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 14,7 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1448 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (19,1 proc. daugiau nei pernai), 1201 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 409 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 73 nukentėjusius gyventojus bei ištraukė 24 žuvusiųjų kūnus.
110 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 32 skenduolius bei išgelbėjo 16 gyventojų. Be to, ugniagesiams teko 164 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 150 kartų likviduoti cheminius incidentus, 68 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 122 gyventojus, iš jų 13 vaikų.
Šylant orams, PAGD įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių – nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Pernai gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 23 skenduolius, o 6 gyventojus jiems pavyko išgelbėti.
