„Nuo 1990-ųjų gruodžio pradžios pastebėjom suaktyvėjusią sąjunginio pavaldumo karinių dalinių veiklą, padažnėjusius vizitus iš Maskvos karinių struktūrų, tą fiksavome dokumentuose. Rusijos karinės žvalgybos vizitai padažnėjo į Šiaurės miestelį, pakilo slaptumo lygis. Mes turėjome agentūrinių ryšių struktūrose, Šiaurės miestelyje“, – teismui sakė M.Laurinkus.
Jis sakė pasiūlęs pradėti budėjimą Aukščiausioje Taryboje visą parą.
„Budėjimas surengtas tam, kad, jeigu kas nutiks, būtų reaguojama greitai. Tiesioginių indikacijų, kad ryt – poryt įvyks, neturėjome. Analitiniu būdu buvo prognozuojama, kad įvyks karinė intervencija, buvo prielaida“, – sakė buvęs VSD vadovas.
M.Laurinkus teismui sakė manantis, kad visi sovietų kariškiai – nuo eilinių iki vadų – žinojo apie tai, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę.
Šiemet teismo pradėtoje nagrinėti Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
