Pasak meteorologų, šie metai nors ir nepasižymėjo šaltojo metų laiko audrų gausa (buvo gana ramu), tačiau rugpjūtį pasitaikė baisesnių vasariškų audrų (škvalai) su įspūdingo dydžio krušos ledėkais. 2023 metais netrūko temperatūros rekordų: viso užfiksuota net 21 (17 šilumos ir 4 šalčio rekordų). Taip pat, fiksuota aukščiausia sausio oro temperatūra (+14,9 °C, Druskininkai).
Rugpjūčio 7 d. naktį Molėtuose stebėta ekstremaliai šilta tropinė naktis – oras neatvėso žemiau 25,1 °C. Na, o rugsėjis pasitaikė rekordiškai šiltas ir meteorologinė vasara baigėsi rekordiškai vėlai (spalio 4–5 d.). Vis dėlto, gegužę netrūko vėlyvų šalnų, kurios pražudė nemažą dalį derliaus (pvz. vynuogių). Dalyje šalies dažnas palydovas buvo kritulių deficitas, tačiau būta ir labai drėgnų laikotarpių (ypač Vakarų Lietuvoje).
-
Lietuvoje – atmosferos duobė: labai žemas slėgis, pavojingi orai, įtaka sveikatai
-
Dalį Lietuvos vėl nuklojo sniegas: dalijasi žiemiškais vaizdais
-
Eimo sąlygas sunkina mišrūs krituliai, naktį – plikledis ir šlapdriba
-
Orai pagaliau pagerės: iki penktadienio kritulių bus mažiau, temperatūra sieks 7 laipsnius
Apibendrinus, galime teigti, jog 2023-ieji buvo ~1,2 laipsnio šiltesni už daugiametę 1991–2020 m. normą (arba net 2,4 laipsnio už 1961–1990 m. vidurkį). Šie metai turėtų būti treti pagal šiltumą nuo modernių meteorologinių stebėjimų pradžios (XX a. vidurio). Metinis kritulių kiekis ir Saulės spindėjimo trukmė buvo artimi daugiamečiam vidurkiui, o vidutinis metinis vėjo greitis – mažesnis nei vidutiniškai.
Spalvomis numargintoje lentelėje pateikta tik labai apibendrinta informacija. Skirtinguose šalies regionuose meteorologinės sąlygos buvo nevienodos
