Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C).
Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).
2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.
Keletas faktų apie temperatūrą:
Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios;
Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.
2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.
Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08).
Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.
Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.
2023 metai (8,7 °C arba 1,3 laipsnio šilčiau už 1991–2020 m. laikotarpį) Lietuvoje buvo treti pagal šiltumą nuo pat modernių meteorologinių stebėjimų pradžios (XX a. vidurio). Antroje vietoje 2019 m. (8,8 °C), šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C). Tuo tarpu, pasaulyje 2023 m. buvo patys šilčiausi stebėjimų istorijoje (nuo XIX a. vidurio).
