Kartu su šiluma iš pietų į Vilnių atkeliavo ir dulkės – ore padaugėjo kietųjų dalelių, todėl oro kokybė prastėja, o užterštumo koncentraciją pasitikrinti galite oficialioje Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje ir intelektualūs miesto plaučiai platformoje.
Interaktyviame žemėlapyje iš 34 skirtingų sensorių kiekvieną minutę atvaizduojami oro kokybės duomenys.
„Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbiama, kad, remiantis skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje. Antradienį oro tarša išaugs visoje šalyje. Trečiadienį popiet, pradedant vakariniais rajonais, teršalai trauksis. Vakare, pasitraukus didelei šilumai, oras bus švarus jau visoje šalyje.
„Tiesa, šį kartą neturėtų būti taip blogai kaip buvo prieš savaitę. Neblogas oro užterštumo indikatorius (neturint matavimų duomenų) yra giedro dangaus žydrynės ryškumas. Kuo dangus virš galvos yra mažiau žydras (o žiūrint į tolį matyti migla), tuo atmosferoje sklando daugiau kietųjų dalelių (kurios išsklaido šviesą ir dangų daro balkšvu)“, – rašoma svetainėje.
Antradienį gali būti blogiau
Kietųjų dalelių koncentracija šalyje pirmadienį yra nedidelė, tačiau antradienį ji gali padidėti, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus.
„Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.
Anot AAA, remiantis oro kokybės modelių prognozėmis, antradienį jau daugiau dulkių pasieks ir priežemio sluoksnį, todėl tikėtina, kad aplinkos ore išaugs ir KD10 koncentracijos.
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, didesnės dalelės – KD10 – paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.
