Apsiniaukę, vėjuoti su krituliais orai kaip niekad tinka šiam metų laikui. Dabar kaip tik pats tamsiausias metų laikas ne tik dėl trumpos dienos (≤ 9 val.) ir mažo saulės aukščio vidudienį (apie 19 ° virš horizonto), bet ir dėl didelio optinio debesų storio.
Kai saulės spinduliai labai nuožulniai krenta į paviršių – didelė jų dalis atsispindi nuo sluoksninių debesų paviršiaus (> 60 %), o kita dalis priversta praeiti 3–10 kartų ilgesnį kelią nei vasaros mėnesiais per tokio pat storio debesis. Papildomai išsklaidytos spinduliuotės prasiskverbimą pro debesis veikia debesų vandeningumas, debesų dalelių dydis ir fazė, debesų dangos vienalytiškumas ir kiti faktoriai.
Tamsaus metų laiko trukmė priklauso ir nuo regione vyraujančių oro masių: jeigu jos šiltos ir drėgnos – šviesos gauname mažiau, nes paprastai tokiose oro masėse lapkritį vyrauja ištisinis debesuotumas bei dažnai formuojasi rūkas. Jeigu oro masės šaltos ir sausos – šviesos į paviršių patenka daugiau. Lapkritį susidariusi sniego danga dėl savo atspindžio savybių taip pat lemia „šviesesnes“ dienas.
Šiandien ryte iš vakarų praėjęs šaltasis atmosferos frontas didelės įtakos temperatūrai neturėjo. Kai kur ji net tapo keliais laipsniais aukštesnė už vakar dienos. Rytoj aukštesnio slėgio fone mus pasieks kita šilto oro porcija, taip pat vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, todėl savaitgalį didesnių orų pokyčių nepajausime. Oras bus šiltas ir prisotintas drėgme, žymesnių kritulių nelaukiama. Oro dalelių trajektorijų analizė rodo, kad ši šiluma atkeliauja nuo Šiaurės Atlanto vidutinių platumų ir subtropinių akvatorijų.
Šis laukiamas orų atvėsimas nėra jokia anomalija, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose oro temperatūra net ir šio atvėsimo metu išliks aukštesnė už normą.
Tačiau taip tęsis neilgai. Aukšto slėgio sistema, kurios centras dabar yra virš Vidurio Europos, pamažu plėsis į šiaurę ir rytus ir pirmadienį užims beveik visą Baltijos regioną, o vėliau dar sustiprės. Oro cirkuliacija keisis visoje Europoje: Vakarų Europoje ims vyrauti pernaša iš pietų ir pietvakarių, o Rytų Europoje – iš šiaurės vakarų. Tokia tendencija laikysis iki kitos savaitės antros pusės. Numatoma, kad susiformavęs stiprus anticiklonas virš Baltijos bus mažai judrus, tačiau nešaltas, nes susidarė nepoliariniame regione. Nepaisant nepoliarinės šio anticiklono kilmės jame cirkuliuojantis oras palaipsniui sausės, o debesuotumas mažės. Taigi, nuo kito trečiadienio, o vietomis nuo antradienio, naktimis pragiedrėjus oro temperatūra bus neigiama (0 – -5 °C), o dieną ji kils vos keliais laipsniais aukščiau 0 °C, tačiau stipraus šalčio laukti nereiktų. Mažiausia neigiamos oro temperatūros tikimybė yra Lietuvos pajūryje, bet ir ten naktimis ji bus artima 0 °C.
Prognozuojama, kad iki kito savaitgalio Lietuvoje laikysis anticikloniniai orai. Šio didelio masto ir stipraus anticiklono centras pasislinks tik nedaug į pietryčius, todėl vėl sugrįžtančio žymesnio orų atšilimo teks palaukti, turbūt, dar iki kitos savaitės. Šis laukiamas orų atvėsimas nėra jokia anomalija, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose oro temperatūra net ir šio atvėsimo metu išliks aukštesnė už normą.
Ši mažai judri aukšto slėgio sistema lems sausus orus didesnėje Europos dalyje, išskyrus Britaniją, šiaurinę Norvegiją ir Iberijos pusiasalį. Taip pat ji lems pastovios sniego dangos susidarymą Rusijos Pavolgio ir Uralo regionuose, sniegą ir pūgas Kaukazo kalnuose, stiprias liūtis Juodosios jūros pakrantėse Gruzijoje (Sakartvele) ir Turkijoje bei stiprius vėjus virš Egėjo jūros ir Bosforo sąsiaurio.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad aukštesnio slėgio sistema virš Rytų Europos gali laikytis dvi savaites ir ilgiau, todėl oro temperatūra Lietuvoje antrą lapkričio dešimtadienį bus žemesnė už normą, o paskutinį dešimtadienį apie normą.
Į rytinę JAV ir pietrytinę Kanados dalį vėl grįš šilti, bobų vasarą primenantys orai, o centrinėje ir vakarinėje Kanados dalyje orai išliks šalti. Naktį šaltukas net pietinėse Albertos ir Saskačevano dalyse spaus iki -7 – -12 °C. Kadangi pastovi aukšto slėgio sistema laikysis virš Rytų Europos, tai beveik visame Sibire bus anomaliai šilta, nes orus ten formuos ne Azijos (Sibiro) anticiklonas, o aktyvūs sniegą ir pūgas nešantys ciklonai nuo Barenco jūros. Todėl dienomis net Centrinėje Jakutijoje oro temperatūra bus artima 0 °C.
Ateinančios savaitės pradžioje prie Floridos (JAV) iš pietų nuo Belizo priartės eilinė tropinė audra „Eta“, kurių šįmet Šiaurės Atlante priskaičiuojama 28 (skaičiumi lenkia kitus sezonus). Iš jų stiprių uraganų kategoriją pasiekė tik keturi: „Laura“, „Teddy“, „Delta“ ir „Epsilon“. Pastarasis tropinis sūkurys jau gali būti ir paskutinis šį sezoną, nes vandenyno paviršius tropinėje Šiaurės Atlanto dalyje vėsta, o vakarinių vėjų sistema apima vis žemesnes platumas. Todėl prognozuojama, kad uraganinio stiprumo vėjų ši audra nesukels, tačiau smarkios liūtys Pietų Floridoje ir Bahamų salose labai tikėtinos. Taifūnų sezonas ilgiau tęsiasi vakarinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje. Ten šiuo metu siaučia dvi tropinės audros „Atsani“ ir „Goni“. Pirmoji, prognozuojama, po kelių dienų nusilps virš Pietų Kinijos jūros, o antroji – virš kalnuotų Centrinio Vietnamo regionų.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad aukštesnio slėgio sistema virš Rytų Europos gali laikytis dvi savaites ir ilgiau, todėl oro temperatūra Lietuvoje antrą lapkričio dešimtadienį bus žemesnė už normą, o paskutinį dešimtadienį apie normą. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vėl laukiama, kad atsinaujins vakarų pernaša iš Šiaurės Atlanto ir grįš drėgni orai.
