„Išsiilgusiems sniego – gera žinia, pagaliau susiklosčiusi situacija palanki šlapdribai ir sniegui. Pagrindinis energijos atmosferoje tiekėjas Europai – atmosferos sraujymė skaidosi ir silpsta, bei greitu laiku persigrupuos. Tuomet pagrindiniai oro masių srautai nukryps link Arkties bei Šiaurės Afrikos ir Viduržemio jūros regionų.
Pačios sraujymės šaltuoju metų laiku tiesiogiai šiluma Europos neaprūpina, nes formuojasi arti tropopauzės – apie 10–12 km aukštyje. Tačiau jos savo cirkuliacine sistema įgalina vidutinių platumų žemo ir aukšto slėgio sūkurius sparčiau judėti bei vystytis ir tokiu būdu pernešti šilumą bei drėgmę. Sraujymės virš Šiaurės Atlanto ir Vakarų Europos paprastai ištįsusios platumine kryptimi (t.y. iš vakarų į rytus ar iš pietvakarių į šiaurės rytus). Šiomis kryptimis judėdami atmosferos sūkuriai ir perneša jūrines (šiltesnes) oro mases link Eurazijos ir Arkties. Susilpnėjus sraujymei virš Europos ima vyrauti meridianinės krypties perneša, o bariniai dariniai tampa mažai paslankūs ir neaktyvūs.
Taigi, jau rytoj vakarų krypčių vėjai Lietuvoje nuslops, o juos pakeis silpnesnis rytų ir šiaurės rytų krypties vėjas. Tokius pernašos pasikeitimus lems šiandien dar aktyvus, o rytoj jau užsipildantis Atlanto ciklonas. Taip pat į Baltijos regioną aukštesniuose atmosferos sluoksniuose atkeliaus šaltesnė oro masė, kuri, matyt, bus pagrindinė savaitgalį ir kitą savaitę vyraujančios neigiamos temperatūros priežastis.
Nerimauti dėl šalčių nereikia, nes vidutinė paros oro temperatūra bus tik -0.5 – -3.5 °C, o pajūryje artimiausiu metu ji išliks teigiama ir tik kitos savaitės antroje pusėje, prognozuojama, bus apie 0 °C. Rytoj virš Ukrainos susiformuos naujas ciklonas, kurio užnugaris (šaltesnė pusė) į Lietuvą atneš debesuotus su krituliais orus (daugiausia šlapdriba). Priešingai, į Vidurio Rusiją nuo Juodosios jūros atkeliaus žymiai šiltesnis šiam metų laikui oras bei vyraus skysti krituliai. Pirmadienį šio ciklono centras turėtų pasiekti Botnijos įlanką ir ten galutinai užsipildyti. Kol ciklonas pildysis virš Baltijos regiono, pirmadienį trumpam į Lietuvą sugrįš vakarų pietvakarių vėjas.
Ciklonui galutinai užsipildžius aukšto slėgio sritis, kurios centras virš šiaurinio Kazachstano, ims plėstis į vakarus ir savo cirkuliacijos sistema apims visą Rytų ir dalį Vidurio Europos bei Skandinaviją. Dėl to Lietuvoje atmosferos slėgis pakils ir nusistovės pastovus, bet nestiprus pietryčių krypties vėjas. Net ir aukšto slėgio sąlygomis (1025 – 1030 hPa jūros lygyje) vyraus debesuoti ir apsiniaukę su silpnais krituliais (daugiausia šlapdriba) orai. Atvės ir beveik visoje Europoje, išskyrus jos šiaurės rytinę (Rusija) ir pietvakarinę (Ispanija) dalis. Didžiausias kritulių kiekis teks Viduržemio jūros pakrančių regionams bei Skandinavijos kalnų vakariniams šlaitams.
Kitos savaitės pabaigoje sniego dangos storis vietomis gali viršyti 10 cm.
Azijoje Sibiro anticiklonas vis dar gerokai pasislinkęs į vakarus nuo savo vidutinės padėties ir tai, matyt, lemia stiprią šilumos anomaliją šiauriniame Sibire ir centrinėje Arktyje. Dėl aktyvių ciklonų Rytų ir Šiaurės Sibire toliau sparčiai didėja sniego danga. O Azijos žemyno pietuose šią savaitę praslinko, greičiausiai, paskutinis šį sezoną labai stiprus tropinis ciklonas „Nivar“ iš Bengalijos įlankos į pietinę Indijos dalį (Tamil Nadu valstiją). Apie nuostolius žinios labai skurdžios, tačiau kritulių kiekis, kurį išliejo šis ciklonas, bus labai reikšmingas šiuo sausuoju sezonu.
Kaip jau buvo minėta, vyraujantis kritulių tipas savaitgalį ir kitą savaitę – sniegas ir šlapdriba, todėl Lietuvoje formuosis sniego danga. Pirmiausia didžiausia jos susiformavimo tikimybė bus Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje, vėliau Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje. Kitos savaitės pabaigoje sniego dangos storis vietomis gali viršyti 10 cm.
Tikriausiai tai nebus pastovi sniego danga – tam ji turėtų išsilaikyti bent 20 dienų, o nesusidarius įšalui tai mažai tikėtina. Juo labiau, kad remiantis Europos vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) duomenimis gruodžio antrą dešimtadienį prognozuojama vėl sustiprėsianti vakarų vėjų pernaša ir jūrinio oro advekcija į Baltijos regioną“, – prognozuoja doc. Gintautas Stankūnavičius.
