Krikščioniškuose tekstuose parašyta, kad už krikščionybės idėjas buvo nukankinti septyni broliai ir jų motina ir tą dieną verkė dangus. Todėl ir manoma, kad, jeigu tą dieną pradeda lyti, galimai pliaups septynias dienas.
„Kai kas apsidrausdavo ir sakydavo, kad galės lyti ir septynias savaites. Bet visada tuose spėjimuose būdavo „o gal“. Kita vertus, anksčiau žmonės neturėjo globalaus pasaulio suvokimo ir nelaukė, kad lis visur vienodai. Jeigu lytų visur vienodai – galėtų būti tik pasaulinis tvanas“, – sako G. Kadžytė. Ji pasakoja, kad orų prognozės anksčiau buvo trumpalaikės ir skirtos labai nedidelei teritorijai (maždaug 10 km spinduliu).
Įdomu tai, kad anksčiau nebuvo spėjama būtent liepos 10 d. Spėjimai, anot etnologės, buvo susiję su Mėnulio fazėmis.
„O dabar, tarkim, kalendorinė diena ir Mėnulio fazė atitinka. Vakar ar užvakar stojo jaunas mėnulis, keitėsi jo fazė, vadinasi, galėtų kai kas pasikeisti. Porą savaičių iki pilnaties gali būti vienoks oras, paskui pilnatis vėl turi galimybę orus pakeisti“, – teigia G. Kadžytė.
Vadinasi, senoliai spėjo pagal nefiksuotą kalendorių, o mes, nebeturėdami galimybių pasidairyti į dangų ir remtis savo stebėjimais, tikime tuo, kas parašyta.
Paklausta, kodėl lietuviai taip pasikliauja septynių miegančių brolių dienos prognozėmis, etnologė atkreipia dėmesį, kad, kaip ir anglai, lietuviai mėgsta viską pradėti nuo orų.
„Manau, tai yra tas laiko skaičiavimas, kaip ir dabartinės trijų dienų, savaitės, mėnesio ir t. t. prognozės. Juk vis bandome pasižiūrėti, kokie bus Joninių, Antaninių orai, kas bus anksčiau ar vėliau“, – pastebi G. Kadžytė.
Sinoptikai trečiadienį lietų žada tik Žemaitijoje, rytinėje Lietuvos dalyje numatomi sausi orai.
