Tokią klimato kaitą fiksuoja 30 tūkst. temperatūros matavimo stočių visame pasaulyje. Skaičiai rodo, kad oro temperatūra pasaulyje ėmė kristi nuo 1997 m., rašo dailymail.co.uk.
Klimato pokyčius tiriantys Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad Saulė, XX a. buvusi labai aktyvi, dabar ima „ilsėtis“. Dėl to galime sulaukti ne tik kur kas atšiauresnių žiemų, bet ir vasaros taps kur kas vėsesnės.
Saulės aktyvumo sumažėjimas yra įprastas reiškinys, pasikartojantis maždaug kas 11 metų – tai vadinamieji Saulės ciklai. Paskutinysis Saulės ciklas prasidėjo 2008 metų spalio 31 d.
Paskutinį mažąjį ledynmetį pasaulis išgyveno XVII a.
NASA ir Arizonos universiteto tyrėjai, atlikę išsamius klimato kaitos tyrimus, mano, kad dabartinė situacija labai panaši, o šalčiausi esą gali būti 2022 metai.
Galėsime nustatyti, ar klimato atšilimą XX a. tikrai sukėlė CO2, ar tai tebuvo gamtos nepastovumas.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Meteorologijos tarnybos teigia, kad sumenkusį Saulės aktyvumą turėtų kompensuoti vis augantis anglies dvideginio išmetimas į aplinką. Todėl, nepaisant to, kad visą šimtmetį Saulės aktyvumas bus sumažėjęs, temperatūra kris ne daugiau nei 0,08 laipsnio.
„Mūsų duomenys rodo, kad iki neregėtų žemumų sumenkęs Saulės aktyvumas vis tiek nekompensuos dominuojančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio“, – sako Peteris Stottas.
Tačiau Danijos ir JAV mokslininkai nėra linkę sutikti su tokiomis prognozėmis.
„Pasaulio temperatūra bent penkiasdešimt metų gali laikytis kur kas žemesnė nei dabar“, – mano Henrikas Svensmarkas, Danijos Nacionalinio kosmoso instituto Saulės-Klimato tyrimų centro direktorius.
Pasak jo, reikia daug laiko tam, kad kai kurie klimato tyrėjai suprastų, kokia svarbi yra Saulė.
„Gali būti taip, kad Saulė mums pati tai parodys“, – sako jis.
Savo ruožtu JAV mokslininkai primena, kad Britų Meteorologijos tarnyba jau yra suklydusi tikindama, kad pasaulis pajus globalinį atšilimą jau pačioje XXI a. pradžioje, tačiau realiai vidutinė temperatūra užuot kilusi ėmė kristi.
Norvegijos mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį ir į vandens Atlanto ir Ramiajame vandenynuose temperatūros pokyčius. Čia pastaraisiais metais taip pat užfiksuotas atšalimas.
„Artimiausiu metu mes patirsime labai įdomų eksperimentą“, – sako Norvegijos kosmoso centro vyriausiasis patarėjas Palas Brekke, – Per ateinančius dešimt ar penkiolika metų galėsime nustatyti, ar klimato atšilimą XX a. tikrai sukėlė CO2, ar tai tebuvo gamtos nepastovumas“.