„Visoje šalyje 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d. naktimis minimali oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C. Net sausio 31-osios dieną oras (kad ir kaip keistai beskambėtų) sušilo vos iki 24–30 laipsnių šalčio. Po tokios labai šaltos dienos stojo rekordiškai šalta naktis. Utenoje buvo išmatuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas, -42,9 °C“, – skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Paskelbtame pranešime nurodoma, kad tuomet sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -31,0 °C, o vasario 1-osios -28,2 °C. Lyginant su šių laikų (1991–2020 m.) klimatinėmis sąlygomis, buvo susidarę, atitinkamai, net 27,6 ir 25,1 laipsnio neigiamos anomalijos.
Tokių ekstremaliai šaltų orų kaltininkas – galingas anticiklonas, kurio pietrytinėje dalyje buvo labai šaltos oro masės branduolys.
„Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 metų sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis (vyravo teigiama oro temperatūra). Sąlygos priminė panašias į esančias pastarosiomis dienomis. Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo neregėti šalčiai. Vėliau, po rekordiškai šaltos mėnesių sandūros, vasario 2–5 dienomis šaltis truputį atslūgo (vidutinė paros oro temperatūra siekė apie -15 °C), tačiau jau vasario 8-osios naktį vėl paspaudė ekstremaliai didelis šaltis. Utenos meteorologijos stotyje buvo išmatuota net -40,9 °C, o Varėnos MS – net -40,2 °C“, – rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Tarnyba taip pat nurodo, kad pastarąjį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje (bet ne visoje šalies teritorijoje) buvo fiksuota lygiai prieš 11 metų – 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 dienomis. Nuo to laiko -30 laipsnių šaltis Lietuvoje nebepasitaikė.
Analizuojant praeities duomenis gana akivaizdu, dėl sparčios klimato kaitos stiprių šalčių (<-30 °C) tikimybė Lietuvoje ženkliai sumenko.
