Daugiau nei pusė – 55 proc – 1961-2020 laikotarpio Naujųjų metų dienų (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) buvo pasitiktos su sniegu, ketvirtadalį Naujų metų sniego visai nesulaukėme. Taigi Lietuvoje dažniau Naujuosius metus švenčiame boluojant sniegui už lango.
„Vis dėlto tikimybė skirtingiems Lietuvos regionams nėra vienoda. Labiausiai tikėtina Naujų metų šventę atšvęsti baltuojant laukams Šiaurės, Rytų, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos dalyje, o visiškai be sniego – Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje.
Didžiojoje Lietuvos dalyje Naujų metų laikotarpis dažniau būna snieguotas nei be sniego, tačiau Klaipėdoje, Nidoje, Kybartuose ir Šilutėje – atvirkščiai, ir čia dažniau metai palydimi ir pasitinkami Naujieji be sniego“, – archyvinius duomenis apibendrina LHMT specialistė.
Kaip teigia V.Mačiulytė, vidutiniškai Lietuvoje apie 8 proc. švenčių tik vieną iš dviejų dienų buvo su sniegu. Įdomu tai, kad tikimybė, jog laukai bus balti tik gruodžio 31 d. ir tik sausio 1 d. vidutiniškai Lietuvoje vienoda (4 proc.). Tačiau kaip ir daugelis meteorologinių elementų, ši tikimybė priklauso nuo Lietuvos regiono. Didžiausia tikimybė tik gruodžio 31 d. sulaukti sniego yra Pietvakarių ir Vidurio Lietuvos dalyje, o tik sausio 1 d. – Žemaičių aukštumoje ir Rytiniame Lietuvos pakraštyje. Pastebima, kad Vilniuje ir Šiauliuose sniego tikimybė vieną ar kitą dieną yra vienoda.
Dūkšte ir Ukmergėje nėra užfiksuotas nė vienas atvejis, kai sniego buvo tik gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad šiose Lietuvos dalyse Naujų metų laikotarpiu arba sniego būna abi dienas, arba nė vieną, arba tik sausio 1 d. O Utenoje – arba tik gruodžio 31 d.