Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 01 18

Kaip žiemos metu keliauja teršalai?

Turbūt ne vienam teko matyti kaminų išmetamuosius dūmus, keliaujančius lyg magistraliniu keliu. Tokio reiškinio atsiradimą nulemia inversija – oro temperatūros didėjimas tam tikrame atmosferos sluoksnyje didėjant aukščiui. Apie jį pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Naktiniame šaltyje paskendę Vilniaus kaminai
Naktiniame šaltyje paskendę Vilniaus kaminai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Įprastai, nuo žemės kylant aukštyn, oras vėsta, tačiau inversijos atveju vėsiau būna prie žemės nei aukščiau, pažymi V.Mačiulytė. Tam tikrame aukštyje temperatūra grįžta į savo vėžes ir ima kristi. Toks „temperatūros kilimo“ sluoksnis dažnai susiformuoja visais metų laikais, tačiau būtent žiemos metu stipriai atšalus paklotiniam paviršiui inversija gali susiformuoti arčiau paviršiaus.

„Kuo stipresnis anticiklonas ir paviršius labiau atšąla (ypač nakties metu), tuo inversija gali būti stipresnė ir arčiau paviršiaus. Vasarą ši temperatūros pokyčio riba dažniausiai gali susidaryti aukščiau, o žiemą – žemiau. Toks netipiškas temperatūros pasiskirstymas priežeminiame sluoksnyje dažnai nulemia rūko susidarymą“, – kalba V.Mačiulytė.

Stipriau atšalus orams, suintensyvėja kūrenimas, todėl išmetamųjų dūmų padaugėja.

Žiemos metu tarša, pasak specialistės, siejama su inversija. Visų pirma, stipriau atšalus orams, suintensyvėja kūrenimas, todėl išmetamųjų dūmų padaugėja. Antra – inversija susidaro esant anticikloninei cirkuliacijai, kuri pasižymi silpnu vėju, todėl teršalai prasčiau išmaišomi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naktiniame šaltyje paskendę Vilniaus kaminai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naktiniame šaltyje paskendę Vilniaus kaminai

Trečia – šaltas oras, būdamas tankesnis ir sunkesnis, virš inversijos sluoksnio tarsi prispaudžia šiltesnį, esantį žemiau, todėl inversija neleidžia teršalams kilti aukščiau ir jie lyg „uždaromi“ priežemio sluoksnyje – atsimuša tarsi į dangtį ir keliauja ne aukštyn, o sklinda palei inversijos ribą.

„Na, ir ketvirta, kai kur inversijos riba gali pažemėti ir pasiekti gyvenamųjų namų langus, todėl „magistrale“ keliaujantys koncentruoti teršalai gali pakenkti žmonių sveikatai“, – teigia V.Mačiulytė.

Viktorijos Mačiulytės nuotr./Vaizdas pro langą
Viktorijos Mačiulytės nuotr./Vaizdas pro langą

Paprasta akimi, anot jos, gerai matosi susisluoksniavę teršalų sluoksniai nuo aukštesnių vietovių, žiūrint žemyn į miestą. Šiuo metu kaip tik ir yra susidariusi tokia situacija mūsų šalyje, kai užterštumas ypač padidėjęs didžiuosiuose miestuose.

Todėl nepatariama leisti laiką daubose, arti sankryžų ar kitose transporto susitelkimo vietose. Ypač tai aktualu mažiems vaikams ir senesniems žmonėms.

„Todėl nepatariama leisti laiką daubose, arti sankryžų ar kitose transporto susitelkimo vietose. Ypač tai aktualu mažiems vaikams ir senesniems žmonėms“, – dėsto ji.

Inversijos sluoksnį „pramuša“ labai stiprus šilumos srautas į viršų (pvz., virš elektrinių ar gamyklų kaminų), o dažniausiai jį išardo sustiprėję vėjai ar iškrentantys krituliai, t. y., priartėjus žemesnio slėgio sūkuriui ir atmosferos frontui. Panašu, kad trečiadienį jau visoje Lietuvoje orus lems iš vakarų priartėjęs ciklonas ir situacija pagerės.

Specialistė pabrėžia, kad LHMT neatlieka oro kokybės stebėjimų (juos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra), tačiau oro kokybė glaudžiai siejasi ne tik su žmogaus veikla, transporto srautu ir pan., bet ir meteorologinėmis sąlygomis, lemiančiomis teršalų sklaidą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos