Mokslininkai kol kas iki galo negali paaiškinti, kas tai yra kamuolinis žaibas ir kas jį sukelia, rašo helium.com. Viena teorijų teigia, kad kamuolinį žaibą sukelia plazma. Plazmos debesys yra sudaryti įsielektrinusių dalelių, kurios yra pajėgios sudaryti atomus ir švytėti. Kita teorija sako, kad žaibui trenkiant į žemę susidaro garai, kurie maišosi su deguonimi ir dega, išlaisvindami cheminę energiją.
JAV kariuomenė kamuolinė žaibą kaip galimą ginklą pradėjo tirti dar 1960 metais.
Su kamuoliniu žaibu susijusios keistos istorijos mus pasiekia dar iš 1754 metų. Mokslinėje literatūroje pirmasis minimas atvejis yra apie rusą, kuris dirbo audros metu, siekdamas išmatuoti žaibo energiją. Rašoma, kad kumščio dydžio sfera iššoko iš jo įrangos ir sprogo, taip nužudydama mokslininką ir atimdama sąmonę jo asistentui.
1849 metais Paryžiuje, virš medžio kabojo raudonas kamuolys, kuris trumpam prasivėrė ir pradėjo žaibuoti. Vienas blyksnis išdegino name skylę. Kamuolio likučiai pradėjo suktis ir tada sprogo, parversdami kelis medžius ir praeivius.
1960 metais moteris iš Pensilvanijos pasakojo apie raudoną rutulį, kuris pateko į namą pro langą. Iš svetainės jis įskriejo į valgomąjį ir per uždarytą langą pabėgo į lauką langui jokios žalos nepadarydamas. Moteris pasakojo jautusi dilgčiojimą nugaroje, kai pro ją lėkė kamuolinis žaibas. Kai jos vyras grįžo iš darbo, tik tuomet moteris suprato, kad apdegė jos plaukai pakaušyje.
Kamuolinį žaibą matė ir šešiolikmetė Lauren iš Indianos: „Aš miegojau savo kambaryje. Pusę penkių ryto prabudau ir nebegalėjau užmigti. Nusileidau žemyn norėdama atsigerti vandens. Pajutau šaltį ir, kai atsisukau, pamačiau žaibo kamuolį. Jis išniro iš mūsų žaidimų spintos. Sustingau ir žiūrėjau. Jis pasisuko, tada perėjo kiaurai sieną į vonios kambarį. Aš įbėgau į savo kambarį, įjungiau šviesą ir taip išsėdėjau visą likusią nakties dalį. Sienoje, pro kurią prasiveržė žaibas, mačiau spingsėjimus tol, kol gyvenome tame name.“