Sprendžiant pagal viesulo padarytos žalos nuotraukas ir vaizdo įrašus, tai galėjo būti F2 kategorijos viesulas, kuriame vėjo stiprumas siekė apie 60-70 m/s (216-252 km/h). Tokiu atveju tai būtų vienas stipriausių sausumos viesulų kokie tik yra buvę Lietuvoje. Galėjo prilygti net garsiajam Širvintų viesului.
Viesulas pirmą kartą pradėjo formuotis dar apie 16 valandą Kelmės rajone ties Griniais-Pakražančiu, apie 50 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Viesulo slinkimo takas puikiai matyti iš paukščio skrydžio ir tikriausiai bus matomas geros raiškos Sentinel-2 palydovinėse nuotraukose. Tikėtina, kad keliaudamas link Šiaulių jis buvo trumpam sunykęs ir po keliolikos kilometrų iš naujo susiformavo iki pilnai išsivysčiusio viesulo, kuris pasiekė savo didžiausią griaunamąją galią.
Pastarąjį kartą viesulas Šiaulių priemiestyje (Ginkūnuose) praslinko 2011 m. liepos pabaigoje. Tą kartą viesulas buvo truputį silpnesnis.
Ko reikia, kad susiformuotų viesulas?
Kodėl vienose audrose susiformuoja tornadai, o kitose ne, deja, vis dar nėra visiškai atsakęs šiuolaikinis meteorologijos mokslas, tačiau yra žinoma, jog atsirasti viesului reikia labai specifinių atmosferos sąlygų, kitame įraše rašo G.Valaika.
Visų pirma turi susiformuoti gerai išsivystę kamuoliniai lietaus debesys, todėl reikia skirtingų savybių oro masių susidūrimo. Skirtingų savybių oro srautai skirtinguose atmosferos sluoksniuose turi judėti skirtingomis kryptimis. Susidūrę tokie oro srautai suformuoja horizontalius sūkurius. Šie sūkuriai dėl stiprių aukštyneigių oro srautų (į debesį kylančio šilto ir drėgno oro) gali būti pakreipiami į vertikalius sūkurius. O jie sukuria ne tik audros debesų sukimąsi, bet ir gali suformuoti iš debesies besileidžiantį piltuvo formos debesį bei galop viską ant žemės paviršiaus siaubiantį viesulą.
Jo viduje susiformuoja labai žemas oro slėgis, todėl toks sūkurys viską į save traukia kaip koks galingas dulkių siurblys. Taigi, receptas maždaug aiškus, nors ir ne visada visų šių ingredientų užtenka, jog tikrai užsimegztų viesulas...
Na o Lietuvoje viesulą lėmė vienas izoliuotos audros debesis, kurių ne vienas židinys tuomet formavosi ties atmosferos frontu. Kadangi pakeltosios kondensacijos lygis, kuriame oras tampa prisotintas (maksimaliai drėgnas), buvo labai žemai, todėl ir sąlygos nusileisti viesulo straubliui buvo palankios.
Patyrė siaubą
Galingas viesulas šeštadienio vakarą prasisuko keliuose Šiaulių rajono kaimuose, kur plėšė namų stogus, vertė medžius, o viesulą užfiksavęs šiaulietis 15min papasakojo apie lemtingą momentą ir tai, kaip viskas atrodė po to.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Robertas Šmitas 15min teigė, kad pirmiausia gautas pranešimas iš Vileikių kaimo – šeštadienį 17.06 val.
Vėliau, už maždaug 20 minučių, gauti pranešimai iš Pakapės, Meškiškės ir Einoraičių kaimų.
„Vileikiuose pranešėjas matė, kaip viesulas nunešė namo stogą, šalia nugriovė fermą. Pakapė – prie bažnyčios užverstas kelias medžiais, nunešti stogai, Meškiškės – nuplėštas namo stogas, griuvo tvarto ir namo sienos, išdaužyti langai, griuvo medžiai ant važiuojamosios kelio dalies, Einoraičiai – vėjas nuplėšė stogus, ant kelio mėtosi medžių šakos“, – pasakojo Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Jo teigimu, audros metu buvo sužaloti du žmonės – Meškiškės kaime sužalota 50 metų moteris, jai sužalota galva, taip pat dūžtantys stiklai pataikė į 6-erių metų berniuką, jis kraujuoja. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad informacija apie sužalotus žmones nepasitvirtino.
Visi šie keturi kaimai yra išsidėstę palei tą patį kelią.
Pakapės seniūnaitis Vaidas Janavičius 15min teigė, kad aplinkiniuose kaimuose, praūžus viesului, vaizdas – apokaliptinis.
„Dabar važiuoju, nes nunešė stogą ir pas mano uošvius Einoraičiuose. Ir ūkinis pastatas, ir namas, ir automobiliai sudaužyti, ir viskas...“, – pasakojo vietos bendruomenės atstovas.
„Ir Pakapėj... Žmogus neseniai, prieš du metus, buvo sudegęs namas, jis jį susitvarkė, tai dabar nunešė vos ne iki pamatų“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad viesulas prasisuko pro labai daug sodybų.