Viduje perkeltų asmenų monitoringo centras (Norvegijos tarnyba pabėgėlių reikalams) teigia, kad 2014 metais 19,3 mln. žmonių paliko savo namus dėl ekologinių katastrofų. Atrodytų, migrantai bėga dėl karo ir ekonominių priežasčių, tačiau pagrindinė priežastis – klimato kaita.
Sausra ir karas Sirijoje
Kaip pavyzdį, kai klimatas paveikia žmonių gyvenimą, A.Barbieri pateikia kaitrą ir didžiulę sausrą 2010 metais: „Rusijoje grūdų derlius sumažėjo 33 proc., Ukrainoje – 18 proc.“ Tai lėmė, kad per kelis mėnesius grūdų kainos išaugo dvigubai. Toks kainų pokytis itin paveikė Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. O 2011-aisiais Tunise prasidėjo Arabų pavasaris, kai žmonės išėjo protestuoti visų pirma dėl brangstančios duonos.
„Sirijoje 2006-2011 metais buvo didžiausia jos istorijoje sausra. Žuvo didžioji dalis galvijų, apie 2 mln. žmonių iš kaimų patraukė į miestus, tačiau ten jie negalėjo rasti darbo. Vanduo tapo deficitu, jo gauti tapo sudėtinga. Protesto akcijos buvo malšinamos jėga, o tai tapo karo pretekstu. Dabar sirai, gelbėdamiesi nuo karo, bėga iš savo šalies“, – rašo Ispanijos leidinys.
Vokietijos Makso Planko instituto direktorius Josas Lelieveldas svarsto, kad Artimuosiuose Rytuose jau 2050 metais temperatūra naktimis nebus žemesnė nei 30 laipsnių karščio, o vidurdienį pasieks ir 46 laipsnius (iki XXI amžiaus pabaigos – net ir 50). Tad Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje didžiuliai plotai taps netinkami gyventi, o didelė dalis iš pusės milijardo čia gyvenančių žmonių bus priversti emigruoti.
Vanduo – lyg nafta ar auksas
Kils karų ir dėl vandens, jie taps tokie pat svarbūs kaip kovos dėl naftos išteklių ir aukso. Jau dabar Afrikoje milijonai žmonių kasmet miršta iš troškulio. Čado ežeras, nuo kurio resursų yra priklausomi beveik 30 milijonų Kamerūno, Čado, Nigerijos ir Nigerio gyventojų, per 50 metų sumažės 85 proc.
Gobio dykuma per metus išsiplečia 10 tūkst. kv. km, keldama grėsmę Mongolijai ir dviem Kinijos provincijoms. Aliaskoje ir Grenlandijoje tirpstantys ledynai sudaro sunkumų žvejybai, tad vietos gyventojams tenka traukti laimės ir darbo ieškoti kitur.
Straipsnyje teigiama, kad Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu daugiau nei 60 proc. emigracijos atvejų yra nulemti uraganų, potvynių ar sausrų, o 2050 metais „klimato pabėgėlių“ skaičius jau bus 250 mln. Iki šiol tokio termino kaip „klimato pabėgėliai“ net nebuvo.
