Klimato krizės neigėjai atrado dar vieną „argumentą“: CO2 koncentracija atmosferoje mažiau nei 1 proc.

„Tie, kurie bando įgrūsti CO2 pasus, apskritai nežino, koks procentas to CO2 yra atmosferoje (video). O procentas, kaip čia pasakius, mikroninis“, – skelbiama komentare prie vaizdo įrašo.

Įraše užfiksuota tuometinės JAV Aplinkos apsaugos agentūros (Environmental Protection Agency, EPA) direktorės Ginos McCarthy liudijimas, 2015 m. liepos mėn. duotas JAV Atstovų rūmų Mokslo komitetui.

Jos buvo paklausta, kiek procentų anglies dioksido (C02) yra atmosferoje, tačiau ji negalėjo pateikti atsakymo.

Pastaruoju metu šis įrašas vėl cirkuliuoja socialiniuose tinkluose – tvirtinama esą tai įrodymas, kad JAV aplinkosaugininkai nekompetentingi, o klimato krizė nevyksta. Tačiau taip nėra.

Kuo mes kvėpuojame?

Gausiausios gamtoje esančios dujos yra azotas (N2), kuris sudaro apie 78 proc. Deguonis (O2) yra antros pagal paplitimą dujos – apie 21 proc. Inertinės dujos argonas (Ar) yra trečios pagal paplitimą – 0,93 proc.

Anglies dvideginio (CO2) koncentracija atmosferoje šiuo metu siekia 0,04 proc., taip pat joje yra nedideli kiekiai neono (Ne), helio (He), metano (CH4), kriptono (Kr), vandenilio (H2), azoto oksido (NO), ksenono (Xe), ozono (O3), jodo (I2), anglies monoksido (CO) ir amoniako (NH3).

123RF.com nuotr./kvėpavimas

Žemė sugeria saulės spindulių energiją, tačiau dėl paviršiaus įkaitimo ji taip pat skleidžia energiją į kosmosą infraraudonųjų spindulių pavidalu.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai dujos, kurios sulaiko šilumą Žemėje ir daro įtaką planetos atšilimui, o jų padaugėjimas atmosferoje susijęs su pastaruoju metu padidėjusia pasauline temperatūra.

Tiesa, jei nebūtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Žemėje iš tiesų būtų per šalta gyvybei.

Tačiau natūralų šiltnamio efektą reikėtų skirti nuo sustiprinto šiltnamio efekto, kuris atsiranda dėl padidėjusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos dėl žmogaus veiklos.

123RF.com nuotr./Gamta

Koncentracija nuolat didėja

Mokslininkai turi daug įrodymų, kad šiuolaikinę klimato kaitą lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dėl žmogaus veiklos, pirmiausia dėl iškastinio kuro deginimo.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies dioksidas, azoto oksidas ir metanas, sulaiko šilumą atmosferoje, todėl kyla Žemės paviršiaus temperatūra.

Dėl to nuo 1880 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo beveik 2 laipsniais.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Svarbi kiekviena tūkstantoji

Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos profesorius Yochanan Kushnir paaiškina, dėl ko 0,04 proc. anglies dvideginio koncentracija yra tokia svarbi.

Apie 99 proc. atmosferos sudaro deguonis ir azotas, kurie negali sugerti Žemės skleidžiamos infraraudonosios spinduliuotės.

Iš likusio 1 procento daugiausia infraraudonąją spinduliuotę gali sugerti CO2 ir vandens garų molekulės, nes jų atomai gali vibruoti tinkamu būdu ir sugerti Žemės skleidžiamą energiją.

Sugėrusios energiją, šios dujos pusę jos išspinduliuoja atgal į Žemę, o pusę – į kosmosą, sulaikydamos dalį šilumos atmosferoje.

Šilumos sulaikymą ir vadiname šiltnamio efektu.

CO2 sudaro tik apie 0,04 proc. atmosferos, o vandens garų koncentracija gali svyruoti nuo 0 iki 4 proc.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad vandens garai koncentruojasi žemesnėse atmosferos vietose, o CO2 gerai maišosi ir kyla iki maždaug 50 km.

Technologijos.lt iliustr./Šiltnamio efektas

Kuo aukščiau šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tuo veiksmingiau jos sulaiko šilumą, atspindėtą nuo Žemės paviršiaus, tuo didesnis šiltnamio efektas.

„Mokslininkų teigimu, padvigubėjus CO2 kiekiui, vidutinė pasaulinė temperatūra Žemėje gali padidėti nuo dviejų iki penkių laipsnių Celsijaus.

Mes jau dabar didiname atgal į Žemę atsispindinčios energijos kiekį. Tiek vandens garai, tiek CO2 lemia visuotinį atšilimą, o kai atmosferoje padaugėja CO2, sušyla vandenynai, todėl neišvengiamai padidėja vandens garų kiekis.

Nors neturime galimybių kontroliuoti vandens garų, galime daryti įtaką CO2 kiekiui", – aiškina mokslininkas.

Išlieka ilgam

Atmosferos pokyčiai, susiję su reaktyviosiomis dujomis (dujomis, kuriose vyksta cheminės reakcijos), tokiomis kaip ozonas ir ozoną sudarančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, azoto oksidai, yra palyginti trumpalaikiai.

Tačiau anglies dioksidas yra visai kas kita. Į patekęs į atmosferą jis išlieka ilgą laiką – nuo 300 iki 1000 metų.

Šiuo metu anglies dioksido koncentracija Žemės atmosferoje yra beveik 412 dalelių milijone (ppm) ir vis didėja.

Nuo pramonės eros pradžios, kai ši koncentracija buvo beveik 280 ppm, ji padidėjo 47 proc., o nuo 2000 m., kai ji buvo beveik 370 ppm, – 11 proc.

„AP“/„Scanpix“/Oro tarša

15min verdiktas: Trūksta konteksto. CO2 koncentracija atmosferoje nėra didelė, tačiau vaizdo įraše nepasakoma, kad ji yra itin svarbus elementas šiltnamo efektui. Taip pat neužsimenama, kad nuo pramonės eros pradžios ji išaugo beveik dvigubai, kad lemia klimato krizės reiškinius.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.