15min primena, kad pernai birželį daugelyje Lietuvos vietovių užfiksuoti karščio rekordai. Kaišiadoryse registruota 35,7 laipsnio karščio, Vilniuje buvo 34,1 laipsnio karščio.
Šių metų pradžioje LHMT nurodė, kad 2019-ieji metai buvo Lietuvoje šilčiausi per visą stebėjimų istoriją: tai lėmė globalinė klimato kaita. Kaip tada teigė D.Valiukas, pernykščio birželio vidutinė temperatūra buvo 20,1 laipsnio šilumos, kai vidutinė šio mėnesio temperatūra yra 15,4 laipsnio šilumos.
„To, kas buvo pernai, tikrai nebus. Šiemet prognozuojamas birželis yra artimas daugiametėms normoms, truputį šiltesnis, jeigu žvelgtumėme į antrosios mėnesio pusės prognozes“, – dabartines tendencijas aiškino D.Valiukas.
Anot klimatologo, birželio pirma pusė yra tarsi pavasario tęsinys, tad tuo metu dar vyrauja kiek vėsesni orai, o pajūryje ir žemaičių aukštumoje tokios sąlygos trunka ilgiau. Tik įpusėjus birželiui prasideda klimatologinė vasara.
Paklaustas apie kritulių prognozes, D.Valiukas atsakė, kad jų šį mėnesį numatoma apie 10 proc. mažiau, tačiau šie gali pasiskirstyti netolygiai.
Jis taip pat sakė, kad pavasaris buvo bent 0,2 laipsnio šiltesnis nei vidutiniškai.
„Buvo užsitęsusi anomalija po žiemos, tiek sausis ir vasaris buvo 6,5 laipsnio šiltesni. Kovas buvo 3,3 laipsnio šiltesnis, balandis buvo artimas daugiametėms normoms. Gegužės pirmasis dešimtadienis buvo 0,8 laipsnio vėsesnis, antrasis – 4,6 laipsnio, trečiasis – 1,4 laipsnio. Visa gegužė buvo 2,2 laipsnio šaltesnė nei vidutiniškai“, – aiškino D.Valiukas, paminėjęs, kad nors paskutinis pavasario mėnuo buvo vėsus, tačiau tikrai yra buvę ir šaltesnių gegužių.
Šiemet birželis prognozuojamas artimas daugiametėms normoms, truputį šiltesnis, jeigu žvelgtumėme į antrosios mėnesio pusės prognozes, – sakė D.Valiukas.
Upėms ir ežerams sausra negresia
LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, komentuodamas vandens telkinių situaciją, teigė, kad šiuo metu upių ir ežerų situacija yra artima vidutinei normai.
„Kovą, balandį situacija buvo grėsminga ir priminė praėjusių dvejų metų scenarijų, kada birželį buvo fiksuojama hidrologinė sausra. Šiemet gegužė nebuvo tokia karšta kaip pernai, kritulių buvo kiek mažiau nei įprasta, bet nebuvo taip ekstremalu, kaip ankstesniais metais. Negalima teigti, kad situacija yra prasta ar artėjame prie hidrologinės sausros. Žvelgiant visos šalies mastu, stebimas žemesnis vandens lygis, bet ne ekstremaliai“, – apibendrino J.Šimkus.
Be to, nebuvo intensyvaus garavimo, kai dėl aukštos temperatūros gali išgaruoti du trečdaliai kritulių, tad dabar daugiau jų pateko į vandens telkinius.
Anot J.Šimkaus, didžiausiose šalies upėse – Nemune, Neryje, Nevėžyje – vandens stygius yra didžiausias, o mažesnių upių vandens lygis yra artimas normai. Ežerų vanduo taip pat yra kiek žemesnis nei vidutinis lygis.
„Žiemos nebuvimas, sausas kovas ir balandis nusekino ežerus bei upes, tad jie ne taip greitai atsistatys“, – pabrėžė hidrologas.
Negalima teigti, kad situacija yra prasta ar artėjame prie hidrologinės sausros, – aiškino J.Šimkus.
LHMT feisbuke rašė, kad antradienio naktis bus mažai debesuota, lietaus tikimybė – nedidelė. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų vėjas. Žemiausia temperatūra naktį svyruos tarp 5–10 laipsnių šilumos. Dieną nuo Juodosios jūros lėtai artėjantis ciklonas lems lietų pietrytiniame šalies pakraštyje. Šiaurės rytų, šiaurės vėjas sustiprės, vietomis jo greitis sieks 15–17 m/s. Oras sušils iki 16–21 laipsnio šilumos.
„Trečiadienį orus lems vis tas pats ciklonas, besisukantis virš Vakarų Ukrainos, Baltarusijos. Naktį lis pietrytinėje šalies pusėje, dieną lietaus debesys pasklis ir į kitus rajonus, tačiau ten jie bus trumpi. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės rytų, rytų vėjas. Temperatūra naktį bus vėl apie 5–10 laipsnių šilumos, o dieną – 14–19 laipsnių šilumos“, – pranešė meteorologai.