Šiltesnė nei įprasta žiemos pradžia džiugina dažną lietuvį – juk šiluma kaulų nelaužo, o ir pabrangęs šildymas ne taip piniginę plonina.
Ir nors pirmosiomis gruodžio dienomis termometrų stulpeliai jau turėtų nukristi žemiau nulio, dar bent mėnesį galėsime džiaugtis keliais laipsniais šiltesniais orais nei įprastai.
Kas laukia toliau, klimato ekspertai bijo prognozuoti. Tai veikiau aiškiaregių darbas, mat tiksliai numatyti artimiausių kelių mėnesių orų praktiškai neįmanoma.
Tačiau nuogąstauti dėl šiltesnio oro nederėtų, verčiau tuo pasidžiaugti, kadangi priešakyje dar visa žiema, teigia Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius A.Bukantis. Anot jo, gamta nuolat iškrečia įvairiausių siurprizų, jų galima laukti ir ateityje.
Apie klimato pokyčius, jų poveikį žmogui ir gamtai, artimiausias prognozes bei ateities perspektyvas – pokalbis su klimatologu A.Bukančiu.
– Rudens pabaiga ir žiemos pradžia buvo neįprastai šiltos. Pastaraisiais metais nemažai sniego būdavo jau lapkričio pradžioje, o šįmet sulaukėme tik kelių snaigių. Ką rodo tokia žiemos įžanga?
– Šis ruduo yra neįprastas. Tiek rugsėjo, tiek spalio mėnesį temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę. Atrodo, kad ir lapkričio mėnesio temperatūra bus aukštesnė už vidutinę daugiametę.
 |
| Asm. arch. nuotr./Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis. |
Ypač šilta buvo lapkričio pabaiga. Maždaug nuo 19 dienos temperatūra viršija daugiametį vidurkį 3–4 laipsniais. Susiklostė gana paradoksali situacija: pirmoji lapkričio pusė buvo šaltesnė, o antroji yra gerokai šiltesnė.
Be abejo, šiuo metų laiku, t. y. gruodžio pirmomis dienomis, didžiojoje Lietuvos dalyje oro temperatūra turėtų nukristi iki nulio ir pereiti į neigiamą. Išskyrus pajūrį, ten perėjimas įvyksta maždaug 10–12 dienų vėliau.
Tai yra įprasta anomalija, sakyčiau, kažkokia ypatinga situacija kol kas nėra susiklosčiusi, neviršyti net ir kokie nors daugiamečiai rekordai. Tiesiog, eilinė orų anomalija.
Nereikėtų rūpintis ir dėl to, kad nėra sniego. Pastovi sniego danga susiformuoja gruodžio antrajame dešimtadienyje, taigi jo dar neturėtume labai pasigesti. Vidurio ir Rytų Lietuvoje pastovi sniego danga susidaro tik apie gruodžio 15 dieną, o pajūryje apskritai tik paskutinėmis gruodžio dienomis.
– Kokią įtaką šiltesnis oras turi žmogui, gamtai? Ar prie jo lengviau išgyventi įvairiems parazitams, ligų sukėlėjams, galima laukti susirgimų bangos? Ar gyvūnams, augalams tai palanku?
– Aukšta temperatūra rudenį dažnai pažadina augalų vegetaciją. Anksčiau šįmet taip pat buvo užfiksuota, kad pražydo ir kai kurie dekoratyviniai augalai, ir vaismedžiai, nes buvo aukštesnė temperatūra ir susidarė sąlygos vėl prasidėti vegetacijai.
Šitokia situacija, be abejo, nėra palanki tiems augalams, kadangi jie būna blogai pasiruošę savo žiemojimui, išeikvoja savo maisto medžiagas, kurios buvo sukauptos.
Žmogus, manau, kažkokio neigiamo poveikio negali jausti dėl to, kad temperatūra viršija 2–3 laipsniais vidurkį. Čia yra tik teigiamas poveikis. Mes gyvename pakankamai šalto klimato sąlygomis, ir jei vietoje +3 būna +5 laipsniai Celsijaus lapkričio pabaigoje, tai teikia tik teigiamų emocijų.
Įvairios bacilos ir ligų sukėlėjai visada dauginasi ir dauginsis bet kokiomis oro sąlygomis. Kalbant apie kažkokias gripo viruso egzistavimo sąlygas, nėra nustatyta, ar keliais laipsniais aukštesnė temperatūra yra palankesnė plisti ligos sukėlėjams.
Augalų kenkėjai, pvz., miške, dar tik ruošiasi žiemoti. Žiema parodys, kokia bus temperatūra ir kokios bus žiemojimo sąlygos. Bet ir jie yra prisitaikę iškęsti žemą temperatūrą žiemos metu.
Aukšta temperatūra, be abejo, yra palankesnė peržiemoti ne tik kenkėjams, bet ir visai laukinei gyvūnijai bei gamtai.
Tačiau negalima vienareikšmiškai sakyti, kad tai yra tik išimtinai teigiamas poveikis. Mūsų laukiniai gyvūnai yra prisitaikę gyventi normaliomis žiemos sąlygomis, kada ir sniego danga yra, ir neigiama temperatūra.
– Kokia bus šių metų žiema? Atsižvelgiant į ankstesnius metus, kuomet buvo šiltesnė rudens pabaiga ir žiemos pradžia, ko galima laukti? Ar ji bus labai šalta, ar bus kažkokių ekstremumų?
– Orai mūsų teritorijoje, visame Baltijos regione, paklūsta procesams, kurie vyksta visame Žemės rutulyje. Čia reikia matyti plačiau, kas dabar vyksta. Ne tik Šiaurės, bet ir Pietų pusrutulyje.
Dabartinės prognozės, kurias skelbia amerikiečių klimato prognozių centras, sako, kad gruodžio temperatūra bus maždaug dviem laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę. Dėl to, aišku, ir sniego danga vėluos susidaryti. Dabar tik trumpai gali pasnigti, kelias dienas, bet tas sniegas greit ištirps.
Šių metų vienas iš būdingiausių bruožų yra staigus El Ninjo perėjimas į La Ninjo reiškinį. Turiu omenyje slėgio pasiskirstymą Ramiojo vandenyno ekvatorinėje srityje. Šis reiškinys yra labai svarbus, jis gali išbalansuoti, pakeisti atmosferos ir net vandenyno cirkuliaciją visame Žemės rutulyje.
Spalio mėnesį kaip tik smarkiai pradėjo stiprėti La Ninjo reiškinys, tai yra visiška priešingybė tai situacijai, kuri buvo praeitą žiemą, kuomet egzistavo El Ninjo reiškinys. Dabar yra ryški, stipri fazė visai priešingo proceso.
Dėl to šie metai pasaulyje yra truputį vėsesni, negu praeiti metai. Bet lokalios anomalijos, tarkime, mūsų regione, gali būti ir visai kitokio pobūdžio.
Dabartinės prognozės, kurias skelbia amerikiečių klimato prognozių centras, sako, kad gruodžio temperatūra bus maždaug dviem laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę. Dėl to, aišku, ir sniego danga vėluos susidaryti. Dabar tik trumpai gali pasnigti, kelias dienas, bet tas sniegas greit ištirps.
O apskritai šie metai pasaulyje užima 10 vietą šilčiausių metų tarpe iš 132 metų. Taigi jie patenka į šilčiausių metų dešimtuką. Pernykščiai metai pasaulyje buvo patys šilčiausi per 132 metus, taigi vis tiek šie metai yra šilti, tačiau keliomis šimtosiomis laipsnio dalimis vėsesni.
Lietuvoje, žinoma, belieka apgailestauti, kad tos ilgalaikės prognozės yra toli gražu nepakankamo tikslumo. Net ir tas pats amerikiečių klimato prognozių centras prieš porą savaičių visai kitokias prognozes skelbė. Dabar jos yra patikslintos, ir jau yra prognozuojama šilta žiemos pradžia.
Taigi nepatarčiau perdaug tikėti tomis ilgalaikėmis prognozėmis. Deja, mokslui jos dar nėra įkandamos, turiu omenyje vienam–dviem mėnesiams ar daugiau dar negalima tiksliai prognozuoti.
– Tad apie žiemos vidurį ar pabaigą šnekėti dar anksti?
– Tiesiog nėra prasmės dar apie tai kalbėti. Artimiausios trys–keturios savaitės, prognozuojama, bus pora laipsnių šiltesnės tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos ir Šiaurės Europos regione.
Šiais metais ypač šiltomis temperatūromis pasižymėjo Aliaska, Kanada, Šiaurės Sibiras, Arktis – čia temperatūra viršijo daugiametį vidurkį 4–5 laipsniais. Labai greit šyla, sparčiai.
– Ar šiltesnis ruduo yra susijęs su klimato atšilimu?
– Ne, nereikėtų taip tiesiogiai sieti, tačiau kiekviena šiltų orų fazė galiausiai suformuoja bendrą vidutinę metinę temperatūrą. Tai yra tipiškas atšilimo rezultatas.
Tačiau mes neturime pamiršti, kad mes esame vidutinių platumų šiaurinėje dalyje. Čia yra didelė tikimybė, ypač žiemos metu, pavasarį, kad įsiverš arktinės oro masės.
Jos yra labai šaltos, sausos ir šito mes neišvengsime, nes ir toliau progresuojant atšilimui Arkties vandenynas niekur nedings. Ten formuojasi labai šaltos žemos oro masės, jos turi įveikti visai nedidelį kelią, kad pasiektų Lietuvą. Arktinių oro masių formavimosi židiniai žiemą būna gana netoli Lietuvos.
– Ar kitąmet gamta pateiks kokių nors siurprizų, ar galima tikėtis normalių metų, be didesnių orų kataklizmų?
– O kada jūs matėte, kad būtų metai be siurprizų? Kiekvieni metai siurprizų pilni, vieni pateikia pavasarinių, kiti vasarinių, dar kiti rudeninių ar žieminių siurprizų.
Kadangi klimato ekstremalumas stiprėja, didėja, įvairių gamtinių anomalijų skaičius smarkiai auga. Lyginant su XX amžiaus 6–7 dešimtmečiais, dabar gamtinių katastrofų būna 3,5 karto daugiau pasaulyje. Čia skaičiuojant audras, potvynius, šalčius, karščius, sausras, nuošliaužas ir t. t.
Taigi tas ekstremalumas yra susijęs su atmosferos cirkuliacija. Tokių meridianinių procesų vyksta vis daugiau ir daugiau, tokie požymiai yra jaučiami. Tokie procesai yra būdingi klimato atšilimo laikotarpiui.
Kokių orų artimiausiomis dienomis sulauksite savo mieste ar rajone, pasitikrinkite čia.
