– Trečiadienį S. Konarskio gatvėje, galima sakyti, iškrito kruša.
– Kodėl tik „galima sakyti“? Ji iš tikrųjų iškrito ir ne tik S. Konarskio gatvėje. [...] Mane tik liūtis išmaudė, nes kaip tik tuo metu išėjau iš namų. Atrodė, kad stačiai ant manęs išpylė visą kibirą vandens. Jau tikrai pakrikštijo šiltojo laikotarpio liūtis.
– Ar tai įprastas reiškinys?
– Tikrai įprastas. Būtent šiltajam laikotarpiui tokie reiškiniai – liūtis, dažnai lokali, lydima dundesio, griaustinio, krušos, kartais ir škvalo, netgi viesulo – būdingi. 1968 m. Kupiškyje gegužės 7 d., per Stanislovus, krito vištos kiaušinio dydžio kruša. Sakėte, kad trečiadienį krito „galima sakyti kruša“, tai tada jau buvo tikra kruša.
– Vis pasižiūriu, ką apie orus rašo portalai. Ketvirtadienio rytą vieno jų antraštė buvo tokia „Orai – kuo toliau, tuo gražiau“. Ar tikrai orai gražėja?
– Jei laukiame šilumos, kurios visi taip buvo pasiilgę, tai tikrai orai gražėja.
Artimiausiomis dienomis mūsų laukia iki 21–24 laipsnių šiluma, žinoma, šiek tiek nukentės pajūris, nes jis dabar turi savo šaldytuvą – jūrą ir marias. Šie telkiniai vėsina, bet pajūrio gyventojams šilčiau naktimis nei gyvenantiems visoje kitoje Lietuvos dalyje. Dabar jau ir naktį šiek tiek pašiltėjo – šiluma siekia apie 9–11 laipsnius.
– Baigiasi pirma gegužės savaitė. Kokia ji?
– Gegužės pirma savaitė nebloga. Ilgalaikė prognozę, kurią amerikiečiai keitė, vėl keitė ir dar kartą keitė, vėl pakeista – paliekamas variantą, kuriame nebeprognozuojamas atšalimas. Nors jį anksčiau žadėjo, vėliau prognozes priartino prie įprastos, lietuviškos gegužės. Labai įdomu tai, kad gerokai šiltesnė gegužės laukiama šiauriniuose Europos regionuose.
– Turite omenyje Skandinaviją?
– Taip, netgi iki ašigalio. Būtent tie rajonai pastaruoju metu labai smarkiai kaista. Šiais metais, ir sausio, ir vasario mėnesį, keletą kartų Šiaurės ašigalyje buvo šilčiau nei Lietuvoje. Šiuo metu gegužę ten prognozuoja irgi gerokai šiltesnę nei Lietuvoje.
– Ar Lietuva pakliūna į šią šilumos zoną?
– Mažas Lietuvos šiaurės rytinių rajonų gabaliukas (maždaug nuo Biržų), toks visiškai nedidelis kąsnelis į tą šiltesnę zoną pakliūna. Nežinau, ar ten gyvenantiems pasisekė, ar juos tik šiek tiek paguodė, kad taip prognozuojama. Tikrai labai įdomiai atrodo tas žemėlapis.
– Ar jau galima drąsiai sakyti, kad vasara artėja?
– Palaukite, mielieji, dar tik gegužė. Vasara pas mus neateina su kalendoriaus lapeliais birželio 1 d. Taip sakau nuolat – birželio 1 d. vasara tikrai neateina. Nebent gali labai staigiai užkaitinti. „Rimta“ vasara pas mus, didžiojoje Lietuvos dalyje, ateina nuo Joninių. Vasara paprastai ateina pirmoje birželio pusėje, bet ne birželio 1 d.
– Grįžkime prie gegužės. Ar ji normali?
– Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra jau perlipa per 10 laipsnių. Laukiama, kad vidutinė temperatūra bus apie 12,4–13 laipsnių. Skirtingose Lietuvos vietose vidutinė temperatūra skirtinga, tačiau paminėtoji yra maždaug vidutinė, įskaitant ir nakties, ir dienos, temperatūrą. Žinoma, bus įvairių variantų – dieną bus 24 laipsniai šilumos, o naktį iki 9–10 laipsnių. [...] Krituliai turėtų siekti apie 54–55 mm. Tai vidutinis rodiklis, bet laukiama mažiau.
– Pernai labai mažai buvo kritulių, bet šiemet, kaip suprantu, jų bus pakankamai?
– Pernai iš tikrųjų buvo mažai. Neturėjome sukaupę sniego iš pernai metų, todėl buvo labai didelė problema. Ir balandis, ir gegužė, ir net birželis buvo sausi. Paskui tikrai turėjome problemų. Net dviejuose Lietuvos rajonuose buvo perkamas geriamas vanduo maistui gaminti. [...] Matote, kad mes iš tikrųjų patenkame į zoną, kur pradeda trukti geriamo vandens.
[...]
– Kokia ši diena istorijoje?
– Yra buvę 28,5 laipsnio šilumos. Tai buvo 1970 m., o 2004 m. beveik didžiojoje Lietuvos dalyje buvo apie 25 laipsniai šilumos. Mažiausia visos gegužės temperatūra istorijoje siekė 6,8 laipsniai šalčio. Tai buvo 1965 m.
