Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnioji meteorologė Viktorija Mačiulytė teigė, kad žvelgiant klimatologiniu požiūriu, t. y. analizuojant standartinę klimato normą, birželio mėnesį normalu, kad pasitaikytų apie penkias dienas, kai maksimali temperatūra viršija 25 laipsnius.
„Šiemet birželio mėnesį turėjome tik vieną dieną, kai temperatūra buvo aukštesnė nei 25 laipsniai. Taigi šis birželis palyginti buvo šaltas, nors vidutinė mėnesio temperatūra artima klimato normai. Taigi tokie karščiai tikrai normalūs, tik šiemet birželis vėsesnis nei įprastai. Liepos mėnesį klimatologiniu požiūriu tokių karščių tikimybė daug didesnė – apie 8–10 dienų. O vertinant iš klimato kaitos perspektyvos, tokių dienų daugės ir tokių karščių turėsime tik daug daugiau.
Oro masių kaita ir atmosferos cirkuliacija paprastai vyksta tikrai labai intensyviai. Dažniausiai tokie karščiai vasarą ateina su aukštesnio slėgio sritimis – anticiklonais. Tokiais atvejais karščiai gali išsilaikyti 1–2 savaites. Trumpalaikės tokios situacijos rodo atmosferos nestabilumą ir intensyvią oro masių permaišą“, – aiškino specialistė.
Pašnekovės teigimu, tokius trumpalaikius karščius dažnai lydi krituliai. Vasarą labai normalu sulaukti lietaus popietinėmis valandomis. Jei vieną ar dvi dienas laikosi labai aukšta temperatūra, labai tikėtina, kad po pietų gali būti liūtis, audra, škvalas ir net kruša. Tai lemia vietiniai veiksniai.
„Mat mūsų orus galima suskirstyti į du tipus. Pirmasis – atnešti orai iš Vakarų, Pietvakarių. Antrasis – dėl vietinių sąlygų susiformavę orai. Vasarą karščiai labai suintensyvina vietinių veiksnių poveikį. Dėl paviršiaus įšilimo didėja garavimas, labai daug energijos išmetama į atmosferą ir būtent dėl to formuojasi vietiniai kamuoliniai debesys, kurie būtent po pietų ir atneša didesnį kritulių kiekį“, – sakė V.Mačiulytė.