Temperatūros šuoliai ir didžiuliai skirtumai, perkūnijos, škvalai – tokius mūsų krašte regimus klimato kaitos požymius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja vardijo portalo 15min.lt interneto konferencijoje.
Lietuvoje visuomet iškrisdavo daugiau kritulių, nei išgaruodavo, o dabar vis dažniau kalbame apie sausras. Dažniau pasitaiko ir tropinių karščių, kai savaitę ir ilgiau laikosi +30 laipsnių. Atsiranda naujų augalų, Lietuvai nebūdingų mašalų. Baltijos jūroje pastebimos tropinės žuvys.
Dr. Audronė Galvonaitė: „Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo deš. beveik kasmet turime aukštesnę metinę temperatūrą, negu būdavo įprastai.“
„Erkės proseneliams nebuvo grėsmingos, jas tiesiog ištraukdavo ir net nemindė. Dabar pilni miestai erkių, jos darosi vis pavojingesnės. Teko būti konferencijoje, kur labai susirūpinę Europos mokslininkai skelbė, kad maliarinis uodas labai gerai jaučiasi Europoje, – kalbėjo klimatologė. – Europoje jau gaudomos piranijos, o kažkada girdėdavome, kad jos yra tik Amazonėje. Uosinis klevas išstumia spygliuočius, nes jiems per karšta. Nebūdingi Lietuvai buvo ir kormoranai, prigijo Sosnovskio barščiai, nes jeigu jam netiktų sąlygos, jo nebūtų užaugę 15 tūkst. ha.“
A.Galvonaitė prašė nepainioti orų su klimatu: žiema yra orai, kurie gali keistis keli kartus per dieną, o klimatas – ilgalaikis procesas, kuris nesikeičia per metus, tendencija.
„Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo deš. beveik kasmet turime aukštesnę metinę temperatūrą, negu būdavo įprastai, išskyrus tik 1996 m. O 2008 m. buvo absoliučiai aukščiausia temperatūra Lietuvoje, kai temperatūra buvo 2,1 laipsnio aukštesnė. Tąmet neturėjome žiemą sniego, o vasara buvo labai karšta.
1992-aisiais 110 dienų nebuvo lietaus, 1994-aisiais dešimt parų karštis laikėsi aukščiau nei 30 laipsnių. Tada pradėjome kalbėti apie karščio bangas, kenksmingas mūsų sveikatai. Reikėtų galvoti ir keisti mūsų mąstymą, elgseną, nes vis dar gulime pliaže visą dieną be galvos apdangalų, ravime daržus, kai pietų kraštuose tuo dienos metu miegama.“
Ar, išlikus tokioms tendencijoms, o kovai su klimato kaita neintensyvėjant, Lietuva gali tapti panaši į pietų Europos valstybes? A.Galvonaitė nevyniojo žodžių į vatą: „Jei pavirsime Italija ar Pietų Ispanija, galėsime manyti, kad įgyvendinome optimistinį variantą, kai vidutinė metinė temperatūra pakils tik dviem laipsniais. O jei pakils 4-6 laipsniais, turėsime Sacharą.“
Paklausta, gal iš to galime išpešti naudos, pavyzdžiui, sulaukti daugiau turistų, klimatologė teigė: „Sakoma: ko mes piktinamės, juk reikės mažiau kūrenti, jei bus šilčiau, nereikės paltų ir panašiai, galėsime auginti vynuoges, bananus. Aš sakau, kad lazda turi du galus. Gal galėsime plėtoti turizmą, bet kur dėsime parazitus, kurie ateis su šiltesniais orais? Kalbėjau apie klimato migrantus – medžius, gyvūnus, bet ir žmonės emigruos iš šalių, kur trūksta vandens. Kaip kažkada šiauriečiai keliavo į pietus, taip dabar pietiečiai keliaus pas mus.“
Norėdami netapti planetos iš mokslinės fantastikos romano gyventojais, turime pasistengti, kad vidutinė temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 2 laipsniais. Šį skaičių seniai mini mokslininkai ir kovą su atšilimu deklaruojantys, bet menkai joje dalyvaujantys valstybių lyderiai. Išnaudotas jau trečdalis šio limito – 0,8 laipsnio.
Klimatologas Arūnas Bukantis yra sakęs, kad žiemos sezonas Lietuvoje sutrumpėjo maždaug dviem savaitėmis: „Pas mus sutrumpėjo žiemos sezonai, nepaisant to, kad pastarosios žiemos buvo gana šaltos. Mūsų žiemos sutrumpėjusios maždaug dviem savaitėmis, jei lygintume su XX a. viduriu.“
O aplinkos apsaugos specialistė Lena Bengten iš Švedijos pernai įspėjo, kad Baltijos jūros vandens lygis senka. Liuleo miesto uostas esą rizikuoja tapti per seklus laivams. Mat, priešingai nei regionas nuo Maldyvų iki Manheteno, kur nuolat kyla audros ir vanduo kyla, Baltijos jūra senka.
Luleo regionas yra į pietus nuo poliarinio rato, ten plyti pušynai, o jūra žiemą užšąla. Nusekus vandeniui, atsivėrė plotai žemės, menančios akmens amžių, vikingų epochą, viduramžius. Situacija priešinga nei potvynių skalaujamose Kiribačio salose Ramiajame vandenyne ar tokiuose megapoliuose, kaip Niujorkas ar Šanchajus.
Nuo praėjusio ledynmečio kai kurios Švedijos krantų linijos prasiplėtė beveik 300 metrų.
